Antanas Maceina

Antanas Maceina
Gimė:	1908 m. sausio 27 d. Bagrėnas, Ašmintos valsčius
Mirė:	1987 m. sausio 27 d. (79 metai) Miunsteris, Vokietija
Tėvas:	Aleksandras Maceina
Motina:	Ieva Morkūnaitė
Sutuoktinis(-ė):	Julija Tverskaitė
Vaikai:	Augustinas, Saulius, Danutė
Veikla:	filosofas, pedagogas, poetas
Alma mater:	1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Antanas Maceina (1908 m. sausio 27 d. Bagrėne, Ašmintos valsčius, Marijampolės apskritis – 1987 m. sausio 27 d. Miunsteryje, Vokietija) – vienas žymiausių Lietuvos filosofų.

Biografija

Lankė pradžios mokyklą Juodaraistyje. Mokėsi Prienų gimnazijoje, Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1928–1932 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijavo lietuvių ir vokiečių kalbas. Seminarijos rektoriaus patartas, nepriėmė šventimų ir vėl 1930 m. grįžo į universitetą. Pakviestas filosofo Stasio Šalkauskio, studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studijuodamas 1930 m. pirmininkavo Ateitininkų meno draugijai „Šatrija“. 1932–1935 m. studijas gilino Liuvene, Fribūre, Strasbūre ir Briuselyje. 1933 m. vedė menotyrininkę, universiteto dėstytoją Juliją Tverskaitę.

1934 m., Stasio Šalkauskio vadovaujamas, apgynė disertaciją „Tautinis auklėjimas“, tapdamas filosofijos daktaru. 1935 m. apgynė privatdocento habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. 1935–1940 m. dėstė VDU pedagogikos disciplinas, epizodinius kultūros filosofijos kursus. Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. šeima su dviem mažamečiais vaikais pasitraukė į Vokietiją, dalyvavo LAF'o veikloje Berlyne.

1942 m., Lietuvą okupavus vokiečiams, grįžo į tėvynę. Universitete dėstė Filosofijos įvadą ir interpretavo R. M. Rilkės poeziją, Filosofijos fakulteto dekanas. Lietuvių fronto (LF) vadovaujančiosios grupės narys. Akademinis jaunimas laikė A. Maceiną ideologiniu vadu. Jis buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF spaudai.

1944 m. pasitraukė į Vakarų Europą. Nuo 1949 m. gyveno Vokietijoje, Viurcburge, vedė filosofijos seminarą. 1956 m. pradėjo dėstyti rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją Fribūro universitete, 1959 m. pakviestas į Miunsterio universitetą – ten dėstė rusų ir sovietinės filosofijos kursus, nuo 1962 m. – religijos filosofiją. 1970 m. išėjęs į pensiją, aktyviai rašė. Mirus žmonai 1971 m., vedė vokietę. Vadovavo emigrantų ateitininkų sąjungai. Emigracijoje daugiau tyrinėjo plačiai suprastas religijos filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, eilėraščius pasirašinėjo Antano Jasmanto slapyvardžiu. Mirė 1987 m. Miunsteryje, palaidotas Bredbesdorfo kaimelio kapinaitėse.

Kūryba

Antanas Maceina yra laikomas vienu iš žymiausių Lietuvos pedagogų, filosofų, kultūros tyrinėtojų. Jo kūryba produktyvi, be to jis „filosofavo lietuviškai“. Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – pedagogiką, filosofiją, kultūrą, religiją, dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A. Maceinos veikalai Lietuvoje buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai, tačiau apie juos buvo daug rašoma. Jo poezijos originalumą bei ryšį su filosofija išsamiai analizavo Tomas Venclova, Ona Baliukonė.

Žinomi veikalai: „Asmuo ir istorija“, „Jobo drama“, „Didieji dabarties klausimai“, „Filosofijos kilmė ir prasmė“, „Kaino prisikėlimas“, „Kultūra ir žmogus“, „Kultūros filosofijos įvadas“, „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra“, „Pirminės kultūros pagrindai“, „Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje“ ir kt.

Filosofavimo pradžia

Antano Maceinos filosofija prasideda nuo ankstyvo susidūrimo su nelaimėmis, kada jis pradeda kelti klausimus, kurie yra vis naujų klausimų pradžia. Stipriai išgyvendamas ankstyvą motinos mirtį, tėvo antrąsias vedybas, ankstyvą išvykimą iš namų, nuolat lydinčią vienatvę, pašalinimą iš seminarijos, nors joje jis mokėsi vienais penketais, klausimo sprendimą, ką pasirinkti – pasauliečio ar kunigo gyvenimą, norėdamas susivokti, kas atsitiko, jis pirmiausia ir ima klausinėti, bandydamas išsiaiškinti tų nuolat jį lydėjusių nelaimių priežastis. Įstojus į kunigų seminariją tas klausinėjimas tapo nuolatine būsena, nes „neklausinėti jis jau nebegalėjo“.

Antano Maceinos kūryboje ryškus du tarpsniai: iki nepriklausomybės netekimo ir jos netekus. Iš pradžių mąstytojo dėmesį patraukė kultūrologija ir socialiniai klausimai, vėliau – žmogiškoji būtis. Filosofo kūryba kyla iš pačios būties gelmių, ir jo kūrybinio pašaukimo būtų neįmanoma paaiškinti nesiremiant Dievu. Dievas, savo Kūrybos metu, apsireiškė žmoguje, kaip viename iš tobuliausių savo kūrinių, kurioje įsispaudusios Kūrėjo pėdos. A. Maceina sugebėjo pateisinti savo mintis, visą savo gyvenimą atiduodavęs kūrybai, savo kūryba palietęs daugybę gyvenimo sričių – kūrė tautinę mokyklą, idealios šeimos ir valstybės pagrindus, lietuviškąją kultūrą, poeziją, savitą filosofiją.

Antano Maceinos veikalai

Antanas Maceina

• Pedagogikos istorija
• Kultūros filosofijos įvadas, 1936 m.
• Socialinis teisingumas, 1938 m.
• Buržuazijos žlugimas, 1940 m.
• Didysis inkvizitorius, 1946 ir 1950 m.
• Jobo drama. Žmogiškosios būties apmąstymas, 1950 m.
• Saulės giesmė, 1954 m.
• Didžioji padėjėja, 1958 m.
• Bažnyčia ir pasaulis, 1970 m.
• Didieji dabarties klausimai, 1976 m.
• Asmuo ir istorija, 1981 m.
• Pirminės kultūros pagrindai, 1936 m.
• Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra, 1938–1939 m.

Raštai

• Raštai. II tomas, Mintis, 1992 m.
• Raštai. III tomas, Mintis, 1990 m.
• Raštai. IV tomas, Mintis, 1994 m.
• Raštai. V tomas, Mintis, 1993 m.
• Raštai. VI tomas, Mintis, 2000 m.
• Raštai. VII tomas, Mintis, 2002 m.

Nuorodos

Vikicitatos

• Straipsnis apie A. Maceiną berndardinai.lt portale
• A. Maceinos šimtmečiui paminėti Ateitininkų surengta konferencija
• Straipsnis 20 mirties metinems
• Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka
• Aleksandras Žarskus - etnologas
• Paroda, skirta Antano Maceinos šimtmečiui paminėti
• Antanas Jasmantas
• A.Maceinos kūryba