Antanas Krikščiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antanas Krikščiūnas (1891 m. birželio 6 d. Ašminta, Prienų apskritis1942 m. birželio 16 d. Kaunas) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, topografas, kartografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kariuomenės generalinio štabo, III (Operacijų) skyriaus, Topografijos dalies kabinetas. Nuotraukoje, kabineto kairėje, prie durų, palinkęs prie žemėlapių, sėdi kpt. Juozas Šarauskas, šalia jo Operacijų skyriaus Topografijos dalies viršininkas kpt. Antanas Krikščiūnas.

Brolis visuomenės veikėjas Jurgis Krikščiūnas, sūnus partizanas Jurgis Krikščiūnas. 19111915 m. studijavo Maskvos geodezijos institute. 1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. baigė praporščikų mokyklą prie Karo topografijos mokyklos. Lietuvos atstovybės tarpininkavimu demobilizuotas grįžo į Lietuvą.

1921 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Užsienio reikalų ministerijos komisijos valstybės sienai su Latvija demarkuoti narys. 1922 m. paskirtas į kariuomenės Generalinį štabą, suorganizavo topografijos dalį (nuo 1929 m. Karo topografijos skyrius), iki 1940 m. skyriaus viršininkas. 1925 m. dalyvavo demarkuojant Lietuvos – Vokietijos (Klaipėdos kraštas), 19391940 m. demarkuojant Lietuvos – TSRS valstybės sienas. 1935 m. pulkininkas, 1940 m. daktaras.

TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. iš kariuomenės atleistas. Nuo 1940 m. spalio mėn. – Kauno aukštesniosios technikos mokyklos direktorius, kartu dėstė ir Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultete, 1941 m. docentas.

Bendradarbiavo karinėje spaudoje. 19371938 m. redagavo Kariuomenės štabo „Karo topografijos skyriaus metraštį“.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kartografija, 1931 m.
  • Topografijos vadovėlis: Elementarinis kursas, 1934 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas ZabielskasAntanas Krikščiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 46 psl.