Antanas Kasakaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antanas Kasakaitis (1870 m. rugsėjo 13 d. Subačiškės, Gudelių valsčius1960 m. gruodžio 21 d. Čikaga) – Lietuvos pedagogas, vertėjas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1889 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Negavęs darbo Lietuvoje mokytojavo Nure (Lenkija). 1905 m. vienas Lietuvos mokytojų sąjungos steigėjų. 19061913 m. mokytojavo Surviliškio pradžios mokykloje (Kėdainių apskritis), čia su K. Paltaroku įsteigė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių. 1913 m. vėl buvo priverstas išvykti į Lenkiją, Varšuvoje mokytojavo pradžios mokykloje, Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos narys, Nepriklausomos Lietuvos sąjungos pirmininkas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę – Lietuvos konsulas Lenkijoje. 1923 m. grįžęs į Lietuvą iki 1936 m. dirbo Švietimo ministerijos mokyklų inspektoriumi. 19261936 m. Knygų leidimo, 19291932 m. Lietuvių kalbos rašybos komisijų narys. 1938 m. jo iniciatyva įkurta Pentupio pradžios mokykla (Marijampolės apskr.). 1944 m. išvyko į Vokietiją, 1950 m. – į JAV.

Platino lietuvišką spaudą, bendradarbiavo žurnale „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Švietimo darbas“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Tautos mokykla“ ir kituose. Išvertė H. Spencerio knygą „Proto, doros ir kūno auklėjimas“ (1927 m.).[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Alkoholis-vaikų dvasios ir proto žudytojas, 1924 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Kasakaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 521 psl.