Antanas Jucaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Jucaitis
Gimė 1868 m. spalio 30 d.
Kiaulupiai, Sintautų valsčius, Šakių apskr.
Mirė 1943 m. (~75 metai)
Paryžius
Veikla Lietuvos ir Prancūzijos skulptorius.

Antanas Jucaitis (1868 m. spalio 30 d. Kiaulupiai, Sintautų valsčius, Šakių apskr. – 1943 m. Paryžius) – Lietuvos ir Prancūzijos skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Miuncheno dailės akademijoje. Nuo 1897 m. gyveno Paryžiuje. 1912 m., 19201922 m. dalyvavo Paryžiaus „Salonų parodose“, 19381939 m. Lietuvos ambasados parodoje Paryžiuje.

Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų („Eskimo galva“), skulptūrų ir marmuro biustų religinėmis („Kristus“) ir nacionalinėmis („Birutė“, „Knygnešys“) temomis, animalistinių statulėlių, bareljefų. Kūriniai subtilios realistinės plastikos. Dalis jo skulptūrų sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Irena DobrovolskaitėAntanas Jucaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 747 psl.