Antanas Gudaitis (1872)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Gudaitis
Gimė: 1872 m. (~142 metai)
Antkalniškio k., Gelgaudiškio apsk., Šakių raj.
Mirė: 1937 m. kovo 11 d. (~65 metai)
Kaune, palaidotas Plokščiuose, Šakių raj.
Veikla: raštininkas, valdininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys
Partija: LSDP

Antanas Gudaitis (Jurgio sūnus, 1872 m. Antkalniškio k., Gelgaudiškio apsk., Šakių raj. – 1937 m. kovo 11 d. Kaune, palaidotas Plokščiuose, Šakių raj.) – raštininkas, valdininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Baigęs Kudirkos Naumiesčio dviklasę valdinę mokyklą pradėjo dirbti raštininku pas Plokščių valsčiaus taikos teisėją Petrą Kriaučiūną. Čia dirbdamas susipažino su žymiais to meto kultūros ir visuomenės veikėjais, mokslo žmonėmis, kurie atvykdavo pas Kriaučiūnus: Vincu Kudirka, prof. Joosepp Mikkola ir jo žmona Maila Talvio, Jonu Jablonskiu, Kaziu Griniumi, E. Volteru. A. Aleksandrovu, danų mokslininku Oge Benediktsenu-Mejeriu ir kitais.

Nuo 1897 iki 1905 m. gyveno Kudirkos Naumiestyje, dirbo teismo raštininku. Artimiau susipažino su Vincu Kudirka, nuolat jį lankydavo. Padėdavo tvarkyti redakcinius „Varpo“ ir „Ūkininko“ reikalus.

Kaip valdininkas turėjo leidimą nueiti į Mažąją Lietuvą. Iki V. Kudirkos mirties nunešdavo į Širvintą ir parnešdavo atgal „Varpo“ korektūrą bei visą V. Kudirkai skirtą korespondenciją. Širvintoje tuos raštus priimdavo ir išsiųsdavo pagal nurodytus adresus vokietis vaistininkas Jastrzembskis.

Mirus V. Kudirkai, buvo vienas iš penkių vyrų. kurie nepabijojo nešti karsto į kapines. Ir vėliau iš Mažosios Lietuvos parsinešdavo lietuviškos spaudos. Kelis kartus buvo krečiamas žandarų ir tiktai užtarus teisėjui Vaškevičiui, pas kurį tarnavo, išvengdavo suėmimo.

Bendradarbiavo „Varpe“, „Ūkininke“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kituose. Žandarai įtarė, kad Antanas Gudaitis platina lietuvišką spaudą, ir pradėjo sekti. Buvo areštuotas, bet teisėjas pasirūpino, kad būtų paleistas.

Priklausė LSDP, dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. Vengdamas persekiojimo ir galimo arešto, pasitraukė į JAV, apsigyveno Filadelfijoje. Čia 22 metus vargonininkavo, rašė dainas, dirbo kultūrinį darbą.

1927 m. grįžo į Lietuvą. 19311934 m. buvo Plokščių valsčiaus viršaitis, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rašė į laikraščius. Nuo 1935 m. lapkričio 1 d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 18641904 m. – Vilnius: Diemedis, 2004.