Antanas Obcarskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Obcarskas
Gimė 1958 m. gegužės 27 d. (65 metai)
Zapyškis, Kauno rajonas
Vaikai Antanas Obcarskas, Ieva Obcarskaitė
Veikla Lietuvos dailininkas, tapytojas, pedagogas
Alma mater Vilniaus dailės institutas

Antanas Obcarskas (g. 1958 m. gegužės 27 d. Zapyškyje, Kauno rajone[1]) – lietuvių dailininkas, tapytojas, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antanas Obcarskas gimė 1958 m. gegužės 27 d. Zapyškyje (Kauno raj.) mokytojų šeimoje. 1965 m. persikėlė gyventi į Garliavą, kur baigė vidurinės mokyklos aštuonias klases. 1973 m. tęsė mokslus Kauno St.Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas), o 1977 m. įstojo į LTSR valstybinį dailės institutą Vilniuje (dabar VDA). Po dailės studijų institute buvo paskirtas dirbti dėstytoju Kauno St.Žuko taikomosios dailės technikume. Nuo 1982 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose. 1982-1984 m. tarnavo sovietinėje armijoje. Po to vėl dirbo pedagoginį darbą tame pačiame technikume, o nuo 1988 m. pasirinko laisvo dailininko kelią. 1990 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, buvo LDS jaunųjų dailininkų susivienijimo Kauno skyriaus pirmininkas, daugelį metų yra LDS Kauno skyriaus tarybos narys. LDS Kauno skyriaus tapytojų sekcijos pirmininkas, LDS tarybos narys. Nuo 1993 m. – dailininkų grupės „Angis“ narys. Nuo 2011 m. Vokietijos menininkų sąjungos „Focus Europa“ narys. Nuo 2002 m. dirba dailės mokytoju Kauno A.Martinaičio dailės mokykloje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Antanas Obcarskas – Kauno tapytojas. Jo kūryba vienaip ar kitaip sukasi apie šį miestą. Tapydamas jis mėgaujasi ekspresionistiniu gestu, kurio skonį gerai pažino prieškario Kauno tapytojai. Schematiškos, rūsčios, minimalistinės jo drobės ir gestiška maniera sukurtos kompozicijos kartais primena XX a. pradžios lietuvių dailės grandų diskusijas apie racionalumą ir jausmą, intuityvią ir apibendrintą formą tapyboje. Ir dar – Obcarskas kelia vandens lygį Nemune, maitina upės žuveles, konservuoja ir veža Kauno orą svetur („Oras iš Kauno“, 2002)... Šie žaismingi, pokšto ir socialinių, ekologinių poteksčių įgyjantys veiksmai perša, regis, tiksliausią šio menininko veiklos apibūdinimą. Tai menininkas, kvėpuojantis Kauno oru. Žinoma, ir grupės „Angis“ narys. Pasak jo paties, „Angies“ branduolys taip pat yra ore. Ten, kur gimsta grupės narių idėjos. O jos gimsta visur...

Pagal Kristinos Stančienės straipsnį „Antanas Obcarskas: Kvėpuojantis Kauno oru“. Žurnalas Dailė, 2011 nr. 2, psl. 44–51

Kūryboje ryškus balansavimas tarp abstrakcijos ir figūrinės tapybos. Ankstyvieji paveikslai kontrastingų spalvų, kompozicijos, stambių faktūrų, lokalių spalvinių dėmių. Nuo 2004 metų kuria didelio formato minimalistinės kompozicijos ir spalvinės raiškos kūrinius.[2]

Žymiausi kūriniai: „Sapnas“ (1992), „Be pavadinimo“ (1993), „Ženklas priprastas akims“ (1997), „Juodoji poema apie iliuzijų praradimą“ (2004), „Oras iš Kauno“ (2005), „Akriliniai rašmenys III“ (2012), „Akriliniai rašmenys X“ (2013), instaliacijos „Dangus“ (1996) ir „Intervencija“ (2000).

Personalinės parodos:

  • 2013 m. „100 x 81“, Griunvaldo muziejus, Griunvaldas, Lenkija;
  • 2012 m. „Tapyba“, Galerija "Sofa", Druskininkai, Lietuva;
  • 2012 m. "Horizontai", A Galerija, Panevėžys, Lietuva;
  • 2010 m. „Tapyba“, Galerija ASVS, Porto, Portugalija;
  • 2009 m. „100 x 81”, Savicko paveikslų galerija, Vilnius,
  • 2007 m. „Europos galerijų WC: Personalinis tyrimas“, Galerija "Arka", Vilnius, Lietuva;
  • 2007 m. „Burės“, Galerie Mare Liberum, Hamburgas, Vokietija;
  • 2005 m. „Plokštumos“, Galerija "Kairė-Dešinė", Vilnius, Lietuva;
  • 2004 m. „Nesusikirtimai“, galerija "Meno parkas", Kaunas, Lietuva;
  • 2004 m. Fluxus akcija „Oras iš Kauno Varšuvoje“, DAP galerija, Varšuva, Lenkija;
  • 2000 m. „Tapyba“, Lietuvos menininkų rūmai, Vilniaus rotušė, Vilnius, Lietuva;
  • 1998 m. „Tapyba“, "Eglės" galerija, Kaunas, Lietuva;
  • 1998 m. „Tapyba“, Lietuvos ambasada Vokietojoje, Berlynas, Vokietija;
  • 1997 m. „Tapyba“, Galerija "Ruta", Nijmegen, Olandija;
  • 1995 m. „Tapyba“, Galerija Linal, Hilversum, Olandija;
  • 1993 m. „Tapyba“, Galerija KIK, Berlynas, Vokietija;
  • 1992 m. „Tapyba“, I. Mikuličiūtės galerija, Kaunas, Lietuva;
  • 1992 m. „Tapyba“, Galerija AL, Palanga, Lietuva;
  • 1990 m. „Paveikslai iš Lietuvos“, Galerija Lusiada, Berlynas, Vokietija

Apdovanojimai ir stipendijos: Parodos „Image“, Galerijoje „AL“ Kaune – I Premija už instaliaciją „12 m2 šieno (Prakartėlė)“ (1990); Lippės apskrities kultūros instituto stipendija. Schwalenberg, Vokietija (1993); Aukščiausio laipsnio Valstybės stipendija. Lietuva (1997); Pollock-Krasner Foundation Grant. Niujorkas. JAV (1997); Parodos „Geriausias 2000 metų kūrinys Kaune“ – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus premija už instaliaciją „Intervencija“ (2000); Nidos savivaldybės I premija 6-ame tarptautiniame Nidos tapybos plenere „Nidos Erdvė 2000“ (2000); Parodos „Geriausias 2002 metų kūrinys Kaune“ – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus premija už objektą „Agurkas I–II“ (2002); Lietuvos kultūros ministerijos individuali valstybės stipendija meno ir kultūros kūrėjams (2005); Parodos ”Spalva-Nuotaika-Simbolis” Galerijoje “Balta” Grand Prix (2013).

Darbų yra įsigiję: Lietuvos Dailės muziejus (Vilnius), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas), Modernaus meno centras (Vilnius), Lippės krašto savivaldybė, Detmoldas (Vokietija), Emschertal – Museum, Herne (Vokietija), Museum Okręgowe w Nowym Sączu (Lenkija), Das Kleine Museum – Kultur auf der Peunt, Weissenstadt (Vokietija), Rabindranath Tagore Centre, ICCR , Kalkuta (Indija). .

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Antanas Obcarskas. Painting Malerei Tapyba. Katalogas. – Detmold, Vokietija: Institut fur Lippische Landeskunde. 1994 m. 8 psl.
  • Antanas Obcarskas. Katalogas. – Kaunas: Galerija „Meno Parkas“, 2004 m. 26 psl.
  • Antanas Obcarskas. 100 x 81. Katalogas. – Kaunas: UAB "Arx Baltica", 2011, 79 psl. ISBN 978-9955-39-114-2
  • Antanas Obcarskas. 100 x 81. Katalogas. – Kaunas: UAB "Arx Reklama", 2013, 35 psl. ISBN 978-609-8081-08-4
  • Angis, 1990–2010. Albumas. – Kaunas: galerija „Meno Parkas“, 2010, 226–243 psl. ISBN 978-9955-674-19-1
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, 633 psl.
  • Angis. Katalogas. – Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2001, 64–67 psl. ISBN 9986-9245-9-6
  • Wspolczesna sztuka Litwy OD NOWA. – Varšuva, Lenkija: Galerija Miejska bwa, 2008, p. 172–175, ISBN 978-83-925070-6-2
  • Kauno dailė: realijos en face. Katalogas. – Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2011, p. 124–125, ISBN 978-9955-471-31-8

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Saulė Mažeikaitė. Antanas Obcarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-06-30. Nuoroda tikrinta 2022-04-29.
  2. Saulė Mažeikaitė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Nah-Om). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 633 psl..

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]