Antadavainė
| Antadavainė | ||
|---|---|---|
  Antadavainė |
||
| 55°42′18″š. pl. 25°44′06″r. ilg. / 55.705°š. pl. 25.735°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Dusetų seniūnija | |
| Gyventojų | 3 | |
Antadavainė – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 10 km nuo Pakniškių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viduramžiais Antadavainė priklausė karališkajam Užpalių dvarui, o nuo 1861 m., susikūrus Užpalių valščiui, priklausė jam. Antadavainės kaimas mokesčius mokėjo Užpalių dvarui – zlotais ir grašiais. Be mokesčių dvarui į savaitę dvi dienas reikėjo atidirbti su savo darbo priemonėm ir padargais. Kartą į metus reikėjo duoti pastotę važiavimui į Vilnių arba Rygą. Vėliau, nuo XIX a. pradžios Antadavainė priklausė Dusetų dvarui, kurio savininkas buvo Pliateris. Rubežius tarp Antadavainės ir Vaiskūnų atitiko Dusetų ir Užpalių skiriamąją ribą.
1663 m. Užpalių dvaro inventoriuje, Antadavainės kaimo sąraše, pateiktame žemiau, užrašyti gyventojai, kurie už žemę mokėjo mokesčius zlotais ir grašiais[2]:
- Siolo Antedowoynie, liet. kaimas Antadavainės
- Jozef Romanel, liet. Juozas Romanas – 1/2 valako, 1 kapą 30 gr.
- Walensy Kayrel, liet. Valentinas Kairelis – 1/4 valako
- Tuščia žemė (neišnuomota) – 9 1/4 valako
- Ogrody – liet. pasodybinė (po namu):
- Jan Namnuiiszko ogrod, liet. Jonas Namajuška.
Laisvos, neišnuomotos žemės prieš 351 m buvo 9 1/4 valako, t. y. virš 200 ha. Antadavainės ribos buvo suformuotos, nes 1908–1910 m. vykdant žemės reformą ir atliekant matavimus žemės plotas nebekito. Padaugėjo savininkų, ir visa žemė buvo išdalinta.
1765 m. Antadavainės kaimo gyventojų sąrašas Ukmergės apskrities Inventoriuje:[3] Antadavainėje buvo užrašyti devyni gyventojai, iš kurių du Valiuliai: Jokūbas ir Martynas, kurie mokėjo 70 zl. Ir 23 gr. mokesčių. Dar gyveno du pan lenkai Piešlakai, kurie vėliau dingo.
1789 m. Užpalių dvaro inventoriuje užrašyta Antadavainės kaimo gyventojai ir mokami mokesčiai:[4]
- Wies Antodeweynie
- Jan Pieslak, liet. Jonas Pieslakas, 77zl.
- Jokub Pieslak; liet. Jokūbas Pieslakas, 77zl.
- Gabryel Pauliuk, liet. Gabrielius Pauliukas, 57zl.22gr
- Baltramiey Paszkonis, liet. Baltramiejus Paškonis, 77zl.
- Jokub Walulis, liet. Jokūbas Valiulis, 77zl.
- Kazimier Wilunasz, liet. Kazimieras Viliūnas, 77zl.
- Symon Czyczynis, liet Simonas Čyžius, 57zl.22gr.
- Baltroni Woytanis, liet. Baltrus Vaitonis, 96zl.71gr.
- Marcin Walulis, liet. Martynas Valiulis, 96zl.71gr.
1908 m. Antadavainės kaime buvo 15 šeimų. Jos gyveno palei kelią. Prie kelio – gyvenamas namas, o toliau – kiti pastatai. Pagal 1908 m. žemės matavimo planą, buvo atmatuota:[5]
- Valiuliui Martynui Mykolo 22 deš. 24,2a
- Vaitoniui Juozui Mykolo 22 deš. 24,2a
- Valiuliui Jonui Mataušo 28 deš. 30,8a
- Sakalnykui Liudvikui Juozo 38 deš. 41,8a
- Galvydienei Onai Antano našlei 9 deš. 9,9a
- Galvydžiui Juozui Martyno 14 deš. 15,4a
- Repšiui Tadeušui Jakovo 20 deš. 22,2a
- Kiliui Povilui Konstantino 21 deš. 23,1a
- Mikšiui Juozui Viktoro 22 deš. 24,2a
- Braukylai Liudvikui Juozo 20 deš. 22a
- Bisliui Juozui Prano -
- Repšiui Kazimierui Juozo 1 deš. 1,1a
- Vaitoniui Mataušui Martyno 1 deš. 1,1a
- Baltakiui Stanislovui 1 deš. 1,1a
- Masiuliui Konstantinui 1 deš. 1,1a
Iš viso 229 dešimtinės, 252 arai.
1949 m. lapkričio 4 d. kaime žuvo keturi Kunigaikščio Margio rinktinės Lietuvos partizanai, jų tarpe „Audros“ partizanų būrio vadas Feliksas Stasiškis „Smūgis“ (g. 1922 m. Žaibiškių k.) su broliu Broniumi „Sūkurys“ (g. 1924 m.). Žūties vietoje pastatytas ir pašventintas atminimo paminklas.[6]
1949 m. spalio mėn. iš Antadavainės ir Vaiskūnų kaimų buvo įkurtas pirmas kolūkis vardu „Pagirys”. Pirmininkas – Jonas Vaškelis iš Vaiskūnų k., sąskaitininku – Jonas Garunkštis iš Antadavainės k. 1952 m. „Pagirio” kolūkis buvo prijungtas prie Likunčių „Žvirgždžio” kolūkio ir pavadintas „Spalio” vardu. Metus pagyvavęs „Spalio” kolūkis 1953 m. vėl buvo stambinamas, prie jo prijungė Stasiškių ir Satarečiaus „Vilijos” ir Bikūnų „Pažangos” kolūkius. Kolūkis tapo „Šviesos keliu”. Kolūkio centras įsikūrė Vaiskūnuose tremtinių Baranauskų namuose. Pirmininku dirbo Povilas Merkys, 1953 m. jį pakeitė Antanas Mieliauskas, o nuo 1954 m. iki 1957 m. – Juozas Bajoriūnas. 1957 m. „Šviesos keliu” buvo susmulkintas į Bikūnų, Kairionių ir Likunčių. Vėliau „Kairionys” buvo įjungti į Dusetų tarybinį ūkį. Nuo 1971 m. Dusetų valstybiniu žirgynu ir išliko iki kolūkių panaikinimo 1991 m.[7]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 107 | 91 | 55 | 54 | 29 | 15 | 12 | 14 | 3 | ||
| ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ LVIA SA -3765, lap.61 atv.62, lenkų kalba
- ↑ Lietuvos istorijos institutas, „Ukmergės apskrities seniūnijų inventoriai“, Vilnius Academia 1994, ISBN 9986-08-001-0, 61psl.
- ↑ LVIA SA-3873, lap.21 atv.
- ↑ LCVA (Lietuvos centrinis valstybinis archyvas) f.1250-ap.4-620/833
- ↑ Bronius Stašiskis Archyvuota kopija 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto., Feliksas Stasiškis Archyvuota kopija 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto.. Utenos krašte veikė 1200 partizanai. Archyvuota kopija 2007-12-27 iš Wayback Machine projekto. parengė Balys Juodzevičius. Utenos krašto enciklopedija. (Minimas gretimas kaimas Vaiskūnai).
- ↑ BRAUKYLIIENĖ Aldona, VENSKIENĖ Nijolė „Vaiskūnai“, Klaipėda, 2014, ISBN 978-9955-18-780-6, 69-72 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Antadovainė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 67 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.