Ansas Baltris
| Ansas Baltris (Jaunesnysis) | |
|---|---|
| Gimė | 1884 m. gruodžio 29 d. Letūkai, Klaipėdos apskr. |
| Mirė | 1954 m. sausio 29 d. (69 metai) Kretinga |
| Veikla | Mažosios Lietuvos žurnalistas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas, evangelikų liuteronų sakytojas, vėliau kunigas. |
Ansas Baltris (Jaunesnysis) (1884 m. gruodžio 29 d. Letūkai, Klaipėdos apskr. – 1954 m. sausio 29 d. Kretinga) – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, evangelikų liuteronų sakytojas, vėliau kunigas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvendamas Klaipėdoje redagavo laikraščius: 1911–1913 m. „Apžvalga“, 1919–1923 m. „Prūsų lietuvių balsas“, 1920–1922 m. „Rytojus“. Propagavo Mažosios Lietuvos autonomijos idėją, už tai vokiečių administracijos persekiotas, 1923 m. Tilžėje kalintas. Nuo 1925 m. Klaipėdos krašto lietuvių susivienijimo Klaipėdos skyriaus pirmininkas, vienas Mokytojų draugijos steigėjų. Pamokslavo Klaipėdoje, gretimuose kaimuose. 1926 m. Klaipėdoje įrengė susirinkimų salę. Priešinosi pastangoms vokietinti lietuvius per bažnyčią. Vokietijai 1939 m. užgrobus Klaipėdos kraštą, ištremtas į Didžiąją Lietuvą (Kretingą). Evangelikų liuteronų konsistorijos nutarimu 1941 m. ordinuotas kunigu diakonu, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas. 1950 m. balandžio 26 d. išrinktas Konsistorijos pirmininku; daug nuveikė, kad sovietinės okupacijos metais Lietuvoje išliktų Evangelikų liuteronų bažnyčia.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Albertas Juška. Ansas Baltris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 575 psl.