Angonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Angonas

Angonas (gr. ἄγγων) – svaidomoji frankų ir anglosaksų ietis, tikusi ir kirstynėms, naudota ankstyvaisiais viduramžiais. Angono ilgis – iki 150 cm.

Galbūt atsiradęs iš piliumo. Daug germanų tarnavo Romos kariuomenėje, todėl piliumo principai jiems buvo gerai žinomi. Angono antgalis irgi buvo kalamas iš minkšto plieno. Geležinę angono dalį sudarė:

  • trikampio formos antgalis su barzdomis, kurios laikydavo įsmigusį angoną
  • mova, kuria geležinė dalis buvo tvirtinama ant koto
  • stiebo, jungusio movą su antgaliu ir neleidusio paprastai nukirsti į skydą įsmigusio angono.

Angonos antgalis turėjo barzdas, todėl sviestas angonas, atsitrenkęs į skydą įsmigdavo ir pakibdavo, neleisdamas naudoti skydo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracijos – [1]