Angelo Scola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Angelo Scola
kardinolas
AngeloScola.22-03-2009.jpg
Gimė: 1941 m. lapkričio 7 d.
Milane
Tautybė: italas
Veikla: Romos katalikų Bažnyčios kardinolas.
Kardinolo herbas

Angelo Skola (g. 1941 m. lapkričio 7 d. Italijoje, Milane) – Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas, Milano arkivyskupas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Angelo Scola gimė 1941 m. Milane darbininkų šeimoje. Prieš pasirinkdamas teologiją, jis studijavo filosofiją ir net apsigynė disertaciją iš krikščioniškosios filosofijos. Pabaigęs universitetą, kurį laiką dirbo filosofijos dėstytoju, tačiau netrukus apsisprendė būti kunigu ir įstojo į Milano seminariją. Kunigo šventimus gavo 1970 m. ir pasuko į teologijos studijas, apsigynė disertaciją iš Šv. Tomo Akviniečio. Rašydamas disertaciją, stažavosi Paryžiuje, Miunchene, Fribūre.

A. Scola pradėtas vadinti vienu iškiliausių katalikų mąstytojų. Jis tapo itališkosios teologinio žurnalo Communio versijos redaktoriumi. Šį žurnalą įsteigė tokie žymūs teologai, kaip Henri de Lubac'as, Hansas Ursas von Balthasaras ir Josephas Ratzingeris. Paminėtinos ir A. Scola pokalbių su H. Lubacu ir H. Balthasaru knygos.

Neilgai pabuvęs teologijos profesoriumi Fribūre, A. Scola persikėlė į Romą, kur tapo kertine figūra Laterano universitete bei Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos institute. Ilgą laiką jis vadovavo šioms akademinėms institucijoms.

Visgi svarbiausiu dvasiniu impulsu A. Scola tapo susitikimas su katalikiško judėjimo „Comunione e Liberazione“ steigėju Luigi Giussani, kuris įtraukė dar jauną intelektualą į šį judėjimą. Šis judėjimas Italijoje vertinamas nevienareikšmiškai, tad nemaža dalis kardinolų nuogąstauja, kad jo įtaka taps pernelyg didelė, jei popiežiumi taps judėjimo atstovas.

19861991 m. A. Scola buvo Popiežiškosios tikėjimo doktrinos kongregacijos konsultantas, o 1991 m. tapo Grosseto vyskupu. Čia jis labai aktyviai įsitraukė į pastoracinę veiklą. Jo ganytojišką veiklą nutraukė paskyrimas eiti Laterano universiteto rektoriaus pareigas, tačiau 2002 m. jis vėl galėjo grįžti prie pastoracijos, jau tapęs Venecijos patriarchu. Jau 2002 m. A. Scola tapo kardinolu ir buvo vertinamas kaip rimtas kandidatas į popiežius 2005 m. konklavoje. 2009 m. A. Scola buvo paskirtas į Popiežiškąją kultūros tarybą, taip pat tapo vienos iš prioritetinių Benediktui XVI Naujosios evangelizacijos skatinimo tarybos nariu. Beje, kaip teigiama, būtent A. Scola yra tokios tarybos suformavimo idėjos autorius.

2011 m. kardinolas A. Scola perėmė Milano arkivyskupo tarnystę ir šiandien yra laikomas vienu iš autoritetingiausių pasaulio kardinolų.