Andrius Holiakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Andrius Holiakas (arba Andrius Oleka, lenk. Andrzej Hollak; 1802 m. gruodžio 22 d. Kriauniškės kaime, Marijampolės apskritis1860 m. spalio 1 d. Seinuose) – Romos katalikų kanauninkas, Seinų kunigų seminarijos rektorius, bažnytinis teisininkas, kanonistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo žinomoje stambaus ūkininko šeimoje. Vienas brolis tapo žinomu girininku, kitas – Juozapas Holiakas (1812–1890) – vyskupu ir rašytoju. Baigęs Seinų kunigų seminariją, nuo 1828 m. studijavo Varšuvos Vyriausioje kunigų seminarijoje.

Nuo 1832 m. dėstė Seinų kunigų seminarijoje bažnyčios istoriją, dogminę (1835–1836), ir moralinę teologiją (1836–1837), kanonų teisę, dogmatiką ir kitas disciplinas. Kiekvieną dalyką dėstydavo metus laikus, vėliau preidavo prie kito – taip tapo daugumos dėstomų disciplinų žinovu. Nuo 1836 m. Silvanėnų parapijos administratorius. 1838 m. paskirtas Seinų kunigų seminarijos rektoriumi. Nuo 1846 m. Seinų katedros kapitulos kanauninkas, nuo 1848 m. – Gražiškių bažnyčios (Augustavo dekanatas) klebonas; nuo 1849 iki 1859 m. Seinų konsistorijos teismo narys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]