Andrius Botyrius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andrius Botyrius
Gimė 1845 m.
Triobiškiai, Marijampolės savivaldybė
Mirė 1900 m. (~55 metai)
Astrachanėje, Rusija
Veikla tautosakos rinkėjas.

Andrius Botyrius (apie 1845 m. Triobiškiuose, dab. Marijampolės savivaldybė – apie 1900 m. Astrachanėje, Rusija) – Lietuvos pedagogas, tautosakos rinkėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1867 m. baigė Suvalkų gimnaziją, 18671871 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos – filologijos fakultete. Mokytojavo Lietuvoje ir Rusijoje. 1884 m. jam buvo leista sugrįžti į Suvalkiją, nes buvo paskirtas Marijampolės gimnazijos inspektoriumi, taip pat mokė senųjų kalbų (graikų, lotynų). 1885 m. iš Marijampolės iškeltas į Kališo gimnaziją mokytoju, nuo 1886 m. tapo inspektoriumi. Vėliau perkeltas į Suvalkų mergaičių gimnaziją inspektoriumi.

Surinko pasakų ir padavimų apie Perkūną. Remdamasis savo surinkta medžiaga ir Simono Daukanto, Teodoro Narbuto, Augusto Schleicherio, Motiejaus Strijkovskio ir kt. veikalais, Maskvos universiteto leidinyje Mocкoвcкиe унивepcитeтcкиe извecтия (1871, 9) paskelbė straipsnį Cкaзaния o литoвcкoм гpoмoвepжцe Пepкунe („Sakmės apie lietuvių griausmavaldį Perkūną”), padėjo parengti šiame leidinyje 1872 m. kirilica išspausdintą šimto lietuvių liaudies dainų publikaciją.

1871 m. A. Botyriaus sodyboje viešėjo ir kurį laiką gyveno kalbininkas Filipas Fortunatovas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]