Andrea della Robbia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Andrėja dela Robija (it. Andrea della Robbia, g. 1435 m. spalio 20 – m. 1525 m. rugpjūčio 4 d.) – italų renesanso skulptorius-keramikas iš Florencijos.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andrėja dela Robija gimė apie 1435 m. spalio 20 d. Florencijoje. Jis buvo ketvirtuoju vilnos prekiautojo Marko di Simonės ir jo žmonos Antonijos vaikas. Andrėjos dėdė buvo garsus skulptorius ir keramikas Luka dela Robija. Pirmuosius skulptoriaus mokslus Andrėja išėjo dėdės dirbtuvėje ir joje dirbo. Po 1482 m. Lukos dela Robijos mirties Andrėja perėmė vadovavimą jo dirbtuvėms. Robijų glazūruotos keramikos darbai, altoriniai ir kitokie religiniai reljefai buvo labai populiarūs ne vien Toskanoje, bet ir plačiai Italijoje. Andrėjos asmeninis stilius buvo labai skirtingas nuo Lukos, kurio reljefai labiau sekė pasakomojo pobūdžio scenų suformuota estetika. Iš jų Andrėja išvystė didelio formato polichromuotų reljefinių religinių scenų žanrą (kaip, pvz., reljefas Šv. Kryžiaus bazilikoje Florencijoje). Brandžiausiems Andrėjos darbams būdingas ryškus natūralizmas, kaip jo garsiausiais kūriniais įvardijamiems reljefams Ospedale degli Innocenti (1463 m.) našlaičių prieglaudos fasade, kuriuose vaizduojamos turtingų florentiečių paramos prašančios beglobių vaikų figūros. Kiti svarbiausi Andrėjos užsakymai buvo atlikti pranciškonų bendruomenėms, tarp jų Šv. Pranciškaus statula Santa Maria degli Angeli bažnyčioje Asyžiuje ir reljefai La Verna vienuolyno bažnyčioms Kjuzyje. Prato Santa Maria delle Carceri bažnyčiai buvo sukurti kiti Andrėjos pažymėtini darbai. Andrėja turėjo net 12 sūnų, iš kurių 5 darbavosi keramikos dirbtuvėje. Andrėja dela Robija mirė 1525 m. rugpjūčio 4 d. Florencijoje. Jo pažymėtini sūnūs Džovanis Džirolamas, Luka Jaunesnysis ir Ambrodžas toliau dirbo keramikais, bet Robijų giminės menas vėliau XVI a. prarado savo įkvėpimą, tapo pernelyg perkrautų kompozicijų ir konfliktuojančių spalvų.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]