Andinė katė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leopardus jacobita

Andinė katė (Leopardus jacobita)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Katiniai
( Felidae)
Pošeimis: Mažosios katės
( Felinae)
Gentis: Leopardus
( Leopardus)
Rūšis: Andinė katė
( Leopardus jacobita)
Andinės katės paplitimo arealas
Andinės katės paplitimo arealas

Andinė katė (Leopardus jacobita) – Pietų Amerikos laukinių kačių (Leopardus) rūšis. Gyvena Andų aukštikalnėse, 3500–4800 m aukštyje, Peru, Bolivijos, Argentinos, Čilės teritorijose.

Andinė katė yra naminės katės dydžio, bet išvaizda primena snieginį leopardą – storu sidabrišku dryžuotu kailiu, ilga uodega. Kūno ilgis 57–64 cm, uodegos – 41–48 cm, aukštis 36 cm, sveria ~5,5 kg.[1] Gimininga ir panaši į pampinę katę, kuri ne tokia storakailė ir dryžuota.

Andinė katė – rečiausias ir mažiausiai ištirtas katinis gyvūnas. Manoma, kad jų populiaciją sudaro mažiau nei 2500 individai. Nėra nei vienos, laikomos nelaisvėje. Iki 1998 m. mokslui buvo žinomos tik dvi šios katės nuotraukos. Maitinasi daugiausia viskašomis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]