Hans Christian Andersen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Andersenas)
Hans Christian Andersen
Hansas Kristianas Andersenas
Gimė 1805 m. balandžio 2 d.
Odensė, Danija
Mirė 1875 m. rugpjūčio 4 d. (70 metų)
Kopenhaga, Danija
Tėvas Hansas Andersenas
Motina Anė Mari Anersdater
Veikla poetas, rašytojas
Vikiteka Hans Christian Andersen
Parašas

Hansas Kristianas Andersenas (dan. Hans Christian Andersen, 1805 m. balandžio 2 d. Odensėje – 1875 m. rugpjūčio 4 d. Kopenhagoje) – Danijos poetas, rašytojas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1819 m., tesulaukęs keturiolikos, paliko savo gimtąjį miestą ir našlę mamą, kuri dirbo skalbėja ir išvyko į Kopenhagą. Visas jo išsilavinimas buvo šešeri metai skaitymo ir rašymo įgūdžių, kuriuos gavo Odensės miesto labdaros mokykloje varguolių vaikams.

Hansui Kristianui Andersenui pasaulinę šlovę pelnė jo „Pasakos, pasektos vaikams“ (18351848). Danų batsiuvio sūnus, sulaukęs 14 metų, iškeliavo į Kopenhagą: ten teatre mokėsi dainavimo ir šokio.

Andersenas išgarsėjo romanu „Improvizatorius“ (1835 m.). Tais pačiais 1835 m. buvo išleista brošiūra „Pasakos, pasektos vaikams“, kurioje greta pasakos „Skiltuvas“ buvo dar trys.

Su humoru ir begale fantazijos jis iš pradžių kūrė vaikams; vėliau savo pasakojimą praturtino subtilia ironija bei gyvenimo išmintimi, todėl jo kūrinius vis labiau ėmė vertinti ir suaugusieji. Jo kūriniuose juntama stipri romantikos įtaka. Ryškiausi pavyzdžiai: „Karalaitė ant žirnio“, „Sniego Karalienė“, „Bjaurusis ančiukas“ bei „Naujieji karaliaus drabužiai“.

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1835 m. Skiltuvas
  • 1835 m. Klausas ir Klauselis
  • 1835 m. Princesė ant žirnio
  • 1835 m. Coliukė
  • 1835 m. Idutės gėlės
  • 1835 m. Kelionės draugas
  • 1836 m. Nelabas berniūkštis
  • 1837 m. Undinėlė
  • 1837 m. Nauji karaliaus drabužiai
  • 1838 m. Laimės kaliošai
  • 1838 m. Ramunene
  • 1838 m. Drąsusis alavo kareivis
  • 1838 m. Laukinės gulbės
  • 1839 m. Rožių elfas
  • 1839 m. Rojaus sodas
  • 1839 m. Skraidanti skrynia
  • 1839 m. Gužai
  • 1840 m. Piktasis princas
  • 1841 m. Olė Lukojė
  • 1841 m. Kiauliaganys
  • 1841 m. Grikis
  • 1843 m. Angelas
  • 1843 m. Lakštingala
  • 1843 m. Jaunikis ir nuotaka
  • 1843 m. Bjaurusis ančiukas
  • 1844 m. Eglutė
  • 1844 m. Sniego karalienė
  • 1845 m. Šeivamedžio močiutė
  • 1845 m. Elfų kalnas
  • 1845 m. Raudoni bateliai
  • 1845 m. Šokliai
  • 1845 m. Piemenaitė ir kaminkrėtys
  • 1845 m. Holgeris Danas
  • 1845 m. Varpas
  • 1845 m. Močiutė
  • 1845 m. Išpuikėlė adata
  • 1845 m. Mergaitė su degtukais
  • 1846 m. Vaizdas pro Vartou langą
  • 1846 m. Nuo tvirtovės pylimo
  • 1847 m. Senasis gatvės žibintas
  • 1847 m. Kaimynai
  • 1847 m. Mažasis Tukas
  • 1848 m. Vandens lašas
  • 1848 m. Laiminga šeima
  • 1848 m. Motina
  • 1848 m. Apkaklis
  • 1849 m. Linai
  • 1850 m. Paukštis Feniksas
  • 1851 m. Juk yra skirtumas
  • 1851 m. Gražiausia pasaulio rožė
  • 1852 m. Po tūkstančio metų
  • 1852 m. Gulbių lizdas

  • 1852 m. Senasis paminklas
  • 1852 m. Metų istorija
  • 1852 m. Paskutinė diena
  • 1852 m. Tikra tiesa
  • 1852 m. Gera nuotaika
  • 1852 m. Tikras širdies skausmas
  • 1852 m. Viskam sava vieta
  • 1852 m. Aitvaras ir krautuvininkas
  • 1852 m. Po gluosniu
  • 1852 m. Penki iš vienos ankšties
  • 1852 m. Niekam netikusi buvo
  • 1853 m. Dvi merginos
  • 1853 m. Paskutinis perlas
  • 1854 m. Kitoje jūros pusėje
  • 1854 m. Pinigų kiaulė
  • 1855 m. Dangaus laiptelis
  • 1855 m. Jonas kvailys
  • 1855 m. Ibas ir Christinutė
  • 1855 m. Garbės kelias erškėčiuotas
  • 1855 m. Žydaitė
  • 1855 m. Perlų vėrinys
  • 1855 m. Varpo duburys
  • 1855 m. Butelio kaklas
  • 1858 m. Sriuba iš dešros lazdelės
  • 1858 m. Senbernio naktinė kepuraitė
  • 1858 m. Šis tas
  • 1858 m. Paskutinis seno ąžuolo sapnas
  • 1858 m. Abėcėlė
  • 1858 m. Pelkių karaliaus dukra
  • 1858 m. Bėgikai
  • 1859 m. Išminčiaus akmuo
  • 1859 m. Vėjas pasakoja apie Valdemarą Doe ir jo dukteris
  • 1859 m. Mergaitė, atsistojusi ant duonos
  • 1859 m. Varpininkas Olė
  • 1859 m. Anė Lizbeta
  • 1859 m. Vaikų pleškesys
  • 1859 m. Ant kūdikio kapo
  • 1859 m. Plunksna ir rašalinė
  • 1859 m. Daržo gaidys ir vėtrungės gaidelis
  • 1859 m. Žavinga
  • 1859 m. Kopų istorija
  • 1859 m. Įbroliai
  • 1860 m. Persikraustymo diena
  • 1860 m. Drugys
  • 1861 m. Biorglumo vyskupas ir jo giminė
  • 1861 m. Dvylika iš pašto karietos
  • 1861 m. Grambuolys
  • 1861 m. Ką senukas padarys – viskas bus gerai
  • 1861 m. Sniego senis
  • 1861 m. Ančių būrys
  • 1861 m. Naujojo amžiaus mūza

  • 1861 m. Ledų mergina
  • 1861 m. Psichė
  • 1861 m. Sraigė ir radastas
  • 1861 m. Senas bažnyčios varpas
  • 1861 m. Sidabrinis šilingas
  • 1862 m. Metalinė kiaulė
  • 1862 m. Piemens pasakojimas apie draugystės priesaiką
  • 1862 m. Rožė nuo Homero kapo
  • 1862 m. Istorija
  • 1862 m. Nebyli knyga
  • 1862 m. Snieguolė
  • 1863 m. Arbatinis
  • 1864 m. Liaudies dainos paukštis
  • 1865 m. Žaltvykslės mieste
  • 1865 m. Vėjo malūnas
  • 1865 m. Vaikų kambaryje
  • 1865 m. Aukso lobis
  • 1865 m. Kaip vėtra sumaišė iškabas
  • 1866 m. Paslėpta, bet nepamiršta
  • 1866 m. Sargo vaikas
  • 1866 m. Tetutė
  • 1866 m. Rupūžė
  • 1867 m. Venas ir Glenas
  • 1867 m. Mažiukai žaliukai
  • 1867 m. Aitvaras ir poniutė
  • 1868 m. Peiteris, Peteris ir Peras
  • 1868 m. Krikšto tėčio paveikslėlių knygelė
  • 1868 m. Kas laimingiausias?
  • 1868 m. Lėlių teatro direktorius
  • 1868 m. Savaitės dienos
  • 1868 m. Driadė
  • 1868 m. Skautės
  • 1869 m. Kometa
  • 1869 m. Saulės spindulėlio istorija
  • 1869 m. Paukštininkės Gretės giminė
  • 1869 m. Dagilio laimė
  • 1869 m. Ką galima sugalvoti
  • 1870 m. Laimė ir medžio šakoj gali būti
  • 1870 m. Ką pasakė kiekvienas šeimos narys
  • 1870 m. Prosenelis
  • 1870 m. Nepaprasčiausias daiktas
  • 1870 m. Žvakės
  • 1871 m. Morkos vedybos
  • 1871 m. Šok, šok mano lelyte
  • 1871 m. Didysis jūros žaltys
  • 1871 m. Daržininkas ir ponai
  • 1872 m. Ką senasis Johanesas papasakojo
  • 1872 m. Namų raktas
  • 1872 m. Luošys
  • 1872 m. Tetulė Dantisopė
  • 1873 m. Blusa ir profesorius

Ryšiai su Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas H. K. Andersenui Panevėžyje, prie Lėlių vežimo teatro. Autorius: skulpt. Algimantas Vytėnas, 2005 m.

Pirmoji H. K. Anderseno pasakų knyga lietuvių kalba pasirodė 1895 m. Vėliau Lietuvoje išleista 20 rašytojo pasakų rinkinių ir dešimtys atskirų pasakų knygų. Visgi daugumą jo pasakų, išverstų iš originalo kalbos į lietuvių, skaityti dar negalima ir tuo atsiliekama nuo latvių ir estų, kurie beveik visas – 190 – yra išsivertę iš danų kalbos. H. K. Andreseno kūriniai paveikė įvairių tautų rašytojų, taip pat ir lietuvių, kūrybą. Kęstutis Urba tokią įtaką aptiko Janinos Degutytės, Vytautės Žilinskaitės, Gintarės Adomaitytės, Nijolės Kepenienės bei kitų autorių knygose. Loreta Žvironaitė tokį poveikį rado Sigito Gedos, Violetos Palčinskaitės, Dalios Kudžmaitės, Valdemaro Kukulo ir Liutauro Degėsio eilėraščiuose. Astos Gustaitienės nuomone, prie pasakos „Mergaitė su degtukais“ itin priartėja Lazdynų Pelėdos apsakymai „Motulė paviliojo“ ir „Pavasario rytmetį“.

Lietuvoje pirmasis spektaklis H. K. Anderseno kūrinių motyvais („Sniego karalienė“) pasirodė dar 1931 m., o 1980 m. Lietuvos kino studija sukūrė filmą „Žaltvykslės“ (rež. G. Lukšas), 1994 m. Lietuvos televizija ekranizavo pasaką „Mergaitė su degtukais“ (rež. N. Indriūnaitė). Iš viso Respublikos teatruose pagal H. K. Anderseno pasakas pastatyta virš 50 vaidinimų.[2]

2006 m. Vilniuje Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius išleido knygą apie rašytojo įtaką šalies kultūrai:

  • Hansas Christianas Andersenas ir Lietuva, straipsnių rinkinys („Rubinaičio“ žurnalo priedas) / sudarė Kęstutis Urba ISBN 9955-9740-1-X

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ieva Steponavičiūtė. Andersen Hans Christian (Hansas Kristianas Andersenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 484 psl.
  2. Roma Kišūnaitė. Andersenas ir Lietuva // „Literatūra ir Menas“

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo