Anciliaus ežeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ancyliaus ežeras apie 8700 metus pr. m. e. Žydra spalva vaizduoja gėlo vandens telkinius

Anciliaus ežeras (pavadinimas kilo nuo pilvakojų moliuskų rūšies lot. Ancylus fluviatilis) – tai gėlavandenis ežeras telkšojęs dabartinėje Baltijos jūros baseino vietoje Holoceno geologinėje epochoje. Ežero chronologinės ribos apima laikotarpį prieš 9000–7500 m.

Kai ledo skydas suplonėjo, prasidėjo izostazinis Žemės plutos skilimas Skandinavijos pusiasalyje. Dėl to Joldijos jūrą su vandenynu jungiantis sąsiauris labai nuseko, ir maždaug prieš 8900 metų Joldijos jūra užsivėrė. Baltija vėl tapo ežeru. Prasidėjo Anciliaus ežero periodas. Vanduo tapo šiltesnis ir gėlas, paplito daugiau organizmų rūšių.

Ežeras virto Litorinos jūra, kai pakilęs jūros vanduo prasiveržė pro vietovę, dabar žinomą Didžiojo Belto sąsiaurio vardu.

Vandens telkinį Ancyliaus ežeru pavadino švedų geologas Gerardas de Gyras.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Olegas Pustelnikovas. Anciliaus ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 477 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rytas Šalna, Edvardas Baleišis, Ričardas Baubinas, Vidmantas Daugirdas (2005), Geografijos vadovėlis 9 klasei ŽEMĖ (I dalis), Briedis 
Baltijos jūros istorija
Phytoplankton bloom in the Baltic Sea (July 3, 2001).jpg
Baltijos ledyninis ežeras Arrow Blue Right 001.svg Joldijos jūra Arrow Blue Right 001.svg Anciliaus ežeras Arrow Blue Right 001.svg Litorinos jūra Arrow Blue Right 001.svg Baltijos jūra