Anatolijus Beriozovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anatolijus Beriozovas
Gimė 1922 m. sausio 16 d.
Lebeniškiai, Biržų apskritis
Mirė 1986 m. vasario 16 d. (64 metai)
Vilnius
Veikla publicistas, dramaturgas, spaudos, radijo ir televizijos žurnalistas

Anatolijus Beriozovas (1922 m. sausio 16 d. Lebeniškiuose, Biržų apskritis – 1986 m. vasario 16 d. Vilniuje) – Lietuvos publicistas, dramaturgas, spaudos, radijo ir televizijos žurnalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, du kursus studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 19441946 m. mobilizuotas į Raudonąją armiją, dalyvavo mūšiuose prie Šiaulių, Klaipėdos, Karaliaučiaus. Nuo 1946 m. dirbo Klaipėdos rajono laikraščio „Raudonasis švyturys“, laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcijose. 19531986 m. dirbo Lietuvos radijo komitete bei Lietuvos televizijos ir radijo komitete, laidose „Kolūkietiška radijo stotis“, „Panorama“, „Telefilmo“ scenarijų skyriuje.

Išleido publicistikos, parašė scenarijų dokumentiniams filmams („Lineliai linai“, „Švyturys“, „Deltuvos šeimininkai“, „Aš, Vytautas Alseika“), meniniam televizijos filmui „Ko verkė pušys“, dviejų serijų filmui „Devyni nuopuolio ratai“ ir kt.[1][2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Naujas gyvenimas: publicistika, 1950 m.
  • Eiliniai žmonės: apybraiža. – Vilnius: Valstybinė mokslinės ir politinės literatūros leidykla, 1950. – 54 p.
  • Tiesos beieškant: iš Liudo Adomausko gyvenimo / Girša Abramavičius, Anatolijus Beriozovas. – Vilnius, 1960. – 101 p.: iliustr.
  • Ištikimybė: dokumentinė apysaka apie Praną Zibertą / Girša Abramavičius, Anatolijus Beriozovas. – Vilnius: Vaga, 1965. – 386 p.
  • Kol plaka širdis: apybraižos. – Vilnius : Mintis, 1976. – 95 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 63 psl.
  2. Anatolijus BeriozovasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 209-210 psl.