Amnionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Amnionas kitaip - Vandenmaišis – skysčio, kurio didžiąją dalį sudaro vanduo, maišas, supantis gemalą, o po to ir vaisių. Amniono sieną sudaro amniono epitelis, negemalinė mezoderma, amniono skystis (98 % vandens, 1 % neorganinių ir 1 % organinių medžiagų). 9-10 savaitę amnionas suauga su lygiuoju chorionu.

Amniono skystis visąlaik iki gimimo didėja, nes jis sunkiasi iš placentos ir virkštelės kraujagyslių, ir iš vaisiaus kūno, jį taip pat sekretuoja amnioblastai ir vaisiaus kvėpavimo takų epitelis. Vėliau prasideda amniono skysčio apykaita. Skystį rezorbuoja tie patys amnioblastai. Nuo 5 mėnesio vaisius pradeda ryti šiuos vandenis, tada šie skysčiai arba atiduodami motinai per placentą, arba išskiriami iš vaisiaus per šalinimo organus atgal į amniono skystį.

Amnionas atlieka nemažai funkcijų: amortizuoja vaisiaus judesius, apsaugo vaisiaus odą nuo išdžiūvimo, o varškinis vaisiaus dangalas, vernix caseosa, neleidžia odai permirkti; leidžia vaisiui laisvai judėti, ir neleidžia suaugti jam su amniono siena, dėl to vystosi sąnariai; palaiko kūno temperatūrą; užtikrina simetrišką kūno augimą; lemia normalią plaučių sklaidą; vandenys padeda vaisiui užgimti.