Amintore Fanfani

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Amintore Fanfani
Amintore Fanfani.JPG
Amintore Fanfani 1967 m.
Gimė: 1908 m. vasario 6 d.
Mirė: 1999 m. lapkričio 20 d. (91 metai)
Veikla: buvęs Italijos politikas, kuris net penkis kartus buvo šalies ministru pirmininku. Fanfani vadinamas vienu žinomiausiu Italijos politiku po II pasaulinio karo ir istorinis Italijos krikščionių demokratų partijos narys. Jo politinė karjera tęsėsi daugiau nei 30 metų.
Partija: krikščionių demokratų partija
Commons-logo.svg Vikiteka: Amintore FanfaniVikiteka

Amintore Fanfani (1908 m. vasario 6 d. – 1999 m. lapkričio 20 d.) – buvęs Italijos politikas, kuris net penkis kartus buvo šalies ministru pirmininku. Fanfani vadinamas vienu žinomiausiu Italijos politiku po II pasaulinio karo ir istorinis Italijos krikščionių demokratų partijos narys. Jo politinė karjera tęsėsi daugiau nei 30 metų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Fanfani gimė Pieve Santo Stefano miestelyje Toskanos regione. 1932 m. jis baigė ekonomikos ir verslo mokslus Milane. Šiuo laikotarpiu jis išleido didelį skaičių ekonomikos, istorijos, religijos ir kitų temų darbų visoje Europoje.

Jis prisijungė prie Italijos fašistų partijos palaikydamas režimo idėjas apie klasių bendradarbiavimą. Savo darbuose jis dažnai gindavo šias idėjas. Juose jis rašė: "vieną dieną Europa bus viena milžiniška antinacionalinė vietovė, kuriai vadovaus Italija ir Vokietija. Visa Europa priims autoritarines vyriausybes ir pakeis savo konstitucijas pagal fašizmo principus. "[1]

Jis taip pat nuolat rašydavo straipsnius apie rasizmą fašistiniam Italijos laikraščiui La difesa della razza.

Metais, praleistais Milane, jis prisijungė prie Mažųjų profesorių grupės, kurios nariai gyvendavo atsiskyrę vienuolynuose ir vaikščiodavo basomis. Tuo metu jie suformavo Demokratų judėjimo branduolį. Dažnai susiburdavo padiskutuoti apie katalikybę ir visuomenę. Po Italijos pasidavimo II pasauliniame kare 1943 m. rugsėjo 8 d. ši grupė buvo išformuota. Po karo Fanfani išvyko į Šveicariją.

Vėliau grįžęs jis buvo paskirtas naujai sukurtos Krikščionių demokratų partijos viceprezidentu. Jis buvo vienu jauniausiu politinės partijos lyderių.

Jis buvo išrinktas į Konstitucinę asamblėją, kuri buvo atsakinga už naujos Italijos Respublikos konstitucijos parengimą. Pirmasis konstitucijos sakinys buvo pasiūlytas Fanfani – "Italijos Respublika yra demokratiška, išaugusi darbe". 1948 m. jis buvo išrinktas į šalies parlamentą.

Šsštajame dešimtmetyje Fanfani bandė suderinti darbus savo partijoje ir šalies politikoje. Nuo 1954 m. jis dirbo keliose vyriausybėse kaip jos vadovas. Kai kurios vyriausybės dirbo labai trumpai. Štai pirmoji Fanfani kadencija premjero poste truko vos 21 dieną, nes jo neparėmė šalies parlamentas.

Dar kartą premjeru jis buvo nuo 1958 m. liepos iki 1959 m. sausio. Tačiau sausio mėnesį jis nesutarė su savo partija ir vėl buvo priverstas pasitraukti iš premjero posto. Iš šio įvykio Fanfani pasimokė ir vėliau rodė didesnius kompromisus ir pasitarimus su savo partija. Nuo 1960 m. liepos iki 1962 m. vasario ir nuo 1962 m. vasario iki 1963 m. gegužės jis dar kartą ėjo šalies ministro pirmininko pareigas, kai jis sulaukė Italijos socialistų partijos palaikymą.

1964 m. jis nesėkmingai dalyvavo šalies prezidento rinkimuose ir po to buvo priverstas pasitraukti iš aktyvios politikos. 1965 m. ir laikotarpyje tarp 1966-68 m. jis dirbo užsienio reikalų ministru. 1971 m. jis dar kartą dalyvavo prezidento rinkimuose, tačiau ir vėl pralaimėjo. Kaip paguodai, jis buvo paskirtas Italijos senatoriumi visam gyvenimui.

Nuo 1982 iki 1983 m. jis buvo šalies ministru pirmininku buvo ketvirtą vietą. Trumpą laikotaprį 1987 m. jis dar kartą (penktą) dirbo premjero poste.

1999 m. lapkričio 20 d. Fanfani mirė Romoje.

Postas
Prieš tai:
Giuseppe Pella
Italijos ministras pirmininkas
19531954
Po to:
Mario Scelba
Prieš tai:
Adone Zoli
Italijos ministras pirmininkas
1958-1959
Po to:
Antonio Segni
Prieš tai:
Fernando Tambroni
Italijos ministras pirmininkas
1960-1963
Po to:
Giovanni Leone
Prieš tai:
Giovanni Spadolini
Italijos ministras pirmininkas
19821983
Po to:
Bettino Craxi
Prieš tai:
Bettino Craxi
Italijos ministras pirmininkas
1987-1987
Po to:
Giovanni Goria

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]