Amiloidozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Amiloidozė

Širdies raumeniniame audinyje (miokarde) mikroskopu matomos nenormaluas baltymo – amilodo sankaupos.
ICD-10E85
ICD-9277.3
LigųDB633

Amiloidozė – didelė gana retų ligų grupė, kurioms visoms būdingas nenormalaus, netirpaus baltymo – amiloido susikaupimas audiniuose ir dėl to išsivystantis įvairių organų (širdies, virškinimo trakto, kepenų, inkstų) pažeidimas ir jų funkcijos sutrikimas.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amiloidozė skirstoma pagal patologinio baltymo (amiloido) tipą. Žinoma kelios dešimtys amiloido rūšių[1], kuris gali kauptis įvairiuose organuose, dažniausiai sutinkamos šios amiloidozės formos:

  • AA amiloidozė, vadinama pagal baltymą – serumo amiloidą A, kuris išskiriamas uždegiminių procesų organizme metu
  • AL amiloidozė, vadinama pagal lengvasias imunoglobulinų grandis (angl. light chain)
  • Aß amiloidozė, kai kaupiasi ß-amiloidu vadinamas baltymas, būdinga Alzheimerio ligai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petterson et al. Can misfolded proteins be beneficial? The HAMLET case. Ann Med. 2009;41(3):162-76. doi: 10.1080/07853890802502614. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18985467