Amfoteriškumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Amfoteriškumas – medžiagos cheminė savybė – polinkis reaguoti ir su rūgštimis, ir su bazėmis. Ko gero, paprasčiausias pavyzdys – vanduo.

Organinėje chemijoje amfoteriškumas atsiranda dažniausiai tada, kai junginys turi ir rūgštines, ir bazines funkcines grupes. Tokio atvejo paprasčiausias pavyzdys – 2-aminoetano rūgštis.

Neorganinėje chemijoje – tai dažniausiai tam tikrų metalų (iš dažnai sutinkamų – cinkas, aliuminis, alavas, švinas, berilis) oksidai arba hidroksidai.