Amerikinis omaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Homarus americanus
Amerikinis omaras
Amerikinis omaras
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Potipis: Vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Crustacea)
Klasė: Aukštesnieji vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Malacostraca)
Būrys: Dešimtkojai vėžiai
(Wikispecies-logo.svg Decapoda)
Šeima: Omarai
(Wikispecies-logo.svg Nephropidae)
Gentis: Homarus
(Wikispecies-logo.svg Homarus)
Rūšis: Amerikinis omaras
(Wikispecies-logo.svg Homarus americanus)

Amerikinis omaras (lot. Homarus americanus) – omarų rūšis, paplitusi Atlanto vandenyne, Šiaurės Amerikos pakrantėse nuo Labradoro iki Naujojo Džersio. Artimas europiniam omarui (H. gammarus). Amerikinis omaras vartojamas maistui, bet vertinamas mažiau, nei europinis.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Amerikinis omaras – stambiausias jūrinis vėžiagyvis. Dažniausiai užauga iki 20-61 cm ilgio ir 0,45-4,1 kg svorio, tačiau Gineso rekordų knygoje įregistruotas 1,07 m ilgio ir 20,1 kg svorio amerikinis omaras. Žnyplės asimetriškos – viena didesnė (dažniausiai kairė), su kauburėliais ant vidinio krašto, ir yra skirta grobio traiškymui, kita mažesnė (dažniausiai dešinė), aštriais kraštais, skirta maisto smulkinimui. Egzoskeletas mėlynai žalias arba žaliai rudas. Nuo panašaus europinio omaro skiriasi šiais požymiais:

  • Amerikinis omaras ant rostrumo turi vieną ar kelis spyglius, o europinis neturi.
  • Spygliukai ant amerikinio omaro žnyplių raudoni, o europinio – balti.
  • Amerikinio omaro žnyplių apatinė pusė oranžinė arba raudona, o europinio – balta ar blyškiai rausva.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Amerikiniai omarai gyvena šaltuose sekliuose vandenyse, kur gausu akmenų ar kitų vietų, kuriose galima pasislėpti nuo plėšrūnų. Dažniausiai paplitę 4-50 metrų gylyje, bet kartais aptinkami gylyje iki 480 m. Gyvena pavieniui, aktyvūs naktį. Maitinasi žuvimis, smulkesniais vėžiagyviais ir moliuskais.

Gyvenimo ciklas[taisyti | redaguoti kodą]

Amerikinio omaro patelė, nešiojanti kiaušinius

Patelės poruojasi po nėrimosi, dar nesukietėjus šarvui. Jos išskiria feromonus, kurie pritraukia patinus. Patinai meilinasi šokdami poravimosi šokį suglaustomis žnyplėmis. Po to patinas įveda spermatoforą į patelės sėklos priimtuvą. Patelė gali saugoti spermą iki 15 mėnesių. Dedant kiaušinius jie apvaisinami saugoma sperma. Kiaušiniai nešiojami ant pleopodų 10-11 mėnesių. Besivystantis embrionas keletą kartų išsineria dar kiaušinyje, ir išsirita metanauplijaus stadijos lerva. Metanauplijus būna 8,5 mm ilgio, skaidrus, didelėmis akimis, su ilgu spygliu ant galvos. Jis 3 kartus neriasi mažai keisdamasis, tik didėdamas. Šie nėrimaisi įvyksta per 10-20 dienų. Šį laikotarpį išgyvena tik maždaug 1 lerva iš 1000. Ketvirtą kartą išsinėrusi lerva būna panašesnė į suaugėlį, plaukioja pleopodų pagalba. Dar po kito nėrimosi jaunikliai iš planktoninio gyvenimo būdo pereina prie bentosinio (dugninio). 1 metų amžiaus omarai būna 25-38 mm ilgio. 6 metų omarai sveria apie 0,45 kg. Suaugę omarai neriasi kartą per kelis metus.