Ambonas (sala)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ambono sala, tolumoje – Ambono miestas

Vaikai Ambone

Ambonas (indonez. Pulau Ambon) – sala Indonezijoje, Molukų salyno pietuose, į pietvakarius nuo Seramo, Bandos jūros šiaurėje. Plotas 775 km². Ilgis rytų-vakarų kryptimi 51 km. Kranto linija labai vingiuota, rytinę ir vakarinę dalis jungia sąsmauka. Pakrantėse yra mažesnių salų.

Geografija

Ambono paviršius kalnuotas. Aukščiausios viršukalnės – Vavanis (1100 m) ir Salahutu (1225 m). Sala vulkaninės kilmės, tačiau ugnikalniai jau užgesę. Veikia fumarolės ir solfataros. Salą sudaro daugiausia granitas ir serpentinas, o pakrantes – kreida su joje susidariusiais stalaktitų urvais.

Klimatas ekvatorinis, musoninis; vidutinė metinė oro temperatūra 27 °C. Būdingas didelis kritulių kiekis, ypač musonų metų. Pasitaiko taifūnų. Sausesnis laikotarpis tęsiasi nuo spalio iki balandžio.

Salą dengia drėgnieji tropiniai miškai. Augalija ir gyvūnija panaši į aplinkinių salų.

Gyventojai

Vietiniai Ambono gyventojai yra maišytos malajų-papuasų kilmės. Jie vartoja indoneziečių kalbą bei vietinį malajų kalbos dialektą. Seniau saloje vartota kreolų kalba portugis, bet dabar mirusi. Taip pat daug imigrantų javiečių. Krikščionys ir musulmonai sudaro maždaug po pusę populiacijos. Svarbiausias salos miestas – Ambonas (Molukų provincijos sostinė).

Verčiamasi žemės ūkiu (auginamas manijokas, sago palmės, duonmedžiai, cukranendrės, kava, kakava, pipirai, medvilnė). Taip pat vystoma žvejyba, medžioklė, miškų kirtimas, kopros rinkimas. Seniau Ambonas buvo svarbus gvazdikėlių ir muskato riešutų eksporto centras.

Istorija

1513 m. Amboną pasiekė pirmieji europiečiai – portugalai. Jie kolonizavo salą, bet 1605 m. čia įsitvirtino olandai. Iki įkuriant Bataviją 1619 m., Ambonas buvo Olandų Rytų Indijos kompanijos būstinė. Suharto valdymo metais į salą atkelta daug musulmonų iš Javos, kas sukėlė didelius religinius konfliktus.