Amazonė (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amazonė
Amazonė ties Novo Airao
Ilgis	6 400 km
Baseino plotas	6 915 000 km²
Vidutinis debitas	219 000 m³/s
Ištakos	Nevado Mismi
Žiotys	Atlanto vandenynas
Šalys	Brazilija, Peru

Amazonė (portugališkai ir ispaniškai Río Amazonas), upė Pietų Amerikoje, viena iš dviejų ilgiausių (su Nilu) upių Žemėje. Susidaro susiliejus dviems iš Peru Andų ištekančioms upėms – Maranjonui ir Ukajaliui. Skaičiuojant nuo pirmosios ištakų, Amazonės ilgis 6400 km, nuo Ukajalio aukštupio Apurimako ištakos – 7025 km. Ilgis nuo šių upių santakos – 3850 km.

Amazonės debitas yra didžiausias planetoje (plukdo daugiau vandens nei Misisipė, Nilas ir Jangdzė kartu sudėjus). Amazonės baseinas yra didžiausias palyginus su bet kokia kita upės sistema – 7,18 mln. km².

Įteka į Atlanto vandenyną, kur su Tokantitso upe sudaro bendrą deltą.

Didžioji dalis Amazonės baseino yra tropiniai miškai. Amazonijos kolonizacijos metu, įsisavinant Amazoniją, vyksta spartus numiškinimas; šis procesas iš esmės vyko jau nuo devyniolikto amžiaus pabaigos, bet paspartėjo tik dvidešimto amžiaus viduryje, kuomet Amazonijoje įsteigta naujų valstijų (Rondonija, Roraima ir pan.).

Didžiausi intakai: Žurua, Pūrus, Madeira, Tapažosas, Šingu, Tokantinsas (dešinieji), Putumajas, Žapūra, Negras (kairieji).