Amžinasis variklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
WaterScrewPerpetualMotion.png

Amžinasis variklis (lot. perpetuum mobile) – bet koks mechanizmas ar sistema, kuri gali nuolat (amžinai) gaminti daugiau energijos nei sunaudoja, taip neribotą laiką tiekdama energiją. Energijos tvermės dėsnis, pagal kurį energija negali būti sukuriama ar sunaikinama, reiškia, kad amžinasis variklis yra neįmanomas.

Amžinojo variklio sukūrimo galimybės[taisyti | redaguoti kodą]

Egzistuoja keletas teorinės fizikos sričių, kurios numato galimybę egzistuoti amžinajam varikliui:

Pirmojo tipo amžinieji varikliai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai varikliai, pažeidžiantys energijos tvermės dėsnį, teigiantį, kad energija negali atsirasti iš niekur, kaip ir negali dingti. Šiuolaikinė fizika numato, kad vakuumas (erdvė) turi tam tikrą energijos kiekį, kuris skirtingose Visatos vietose, tam tikromis sąlygomis, galbūt gali skirtis. Šį energijos kiekį nusako kosmologinė konstanta. Jei būtų įmanoma atrasti dvi Visatos vietas, kur kosmologinė konstanta skiriasi, ir tarp jų energiją perdavinėti su praradimais, mažesniais, nei kosmologinės konstantos skirtumai, būtų įmanoma sukonstruoti amžinąjį variklį, kuris energiją gamintų „iš niekur“. Panaši situacija būtų galima ir atradus kitą (paralelinę) Visatą, kur kosmologinės konstantos dydis yra kitoks.

Antrojo tipo amžinieji varikliai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai varikliai, pažeidžiantys antrąjį termodinamikos dėsnį, teigiantį, kad sistemos entropija gali tik didėti arba likti pastovi. Egzistuoja keletas teorinių prieštaravimų šiam dėsniui, žinomiausias iš jų teigia, kad sistemą kaitaliojant įvairiais atsitiktiniais būdais, anksčiau ar vėliau ji iš maksimalios entropijos pereis į minimalią. Geriausiai žinomas teorinis eksperimentas, prieštaraujantis antrąjam termodinamikos dėsniui, yra Maxwell'o demonas: tarp dviejų indų, užpildytų dujomis, yra maža skylutė su durelėmis, kurias valdo demonas. Į vieną indą jis praleidžia tik karštas, greitai judančias molekules, o į kitą indą – tik šaltas, lėtai judančias. Ilgainiui viename inde turėtų likti tik labai karštos dujos, o kitame – tik labai šaltos. Maxwell'o demonui prieštaraujantys mokslininkai teigia, kad karštų ir šaltų molekulių identifikavimui reikia vykdyti informacijos apdirbimą, kuriam sunaudojama energijos daugiau, nei gaunama, rūšiuojant molekules. Kol kas nėra aišku, ar įmanoma padaryti informacijos apdirbimo įrenginį, kuris šiuo atveju energijos naudotų mažiau, nei pagamintų, rūšiuodamas karštas ir šaltas molekules. Sukūrus tokį įrenginį, būtų realizuotas antrojo tipo amžinasis variklis, mažinantis entropiją. Kai kada su tokiais varikliais siejami šilumos siurbliai.


Commons-logo.svg Vikiteka: Amžinasis variklis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka