Alvito valsčius
54°38′š. pl. 22°56′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.93°r. ilg.
| Alvito valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Alvitas |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga) | |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Alvito valsčius (rus. гмина Ольвита, lenk. gmina Olwita) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Žaliosios valsčiaus ir į vakarus nuo Vilkaviškio valsčiaus. Centras – Alvitas. Valsčiaus būstinė XX a. tarpukariu buvo Alvito g. 7, dabartiniuose Alvito bendruomenės namuose.[1] Dabar valsčiaus teritorija priklauso Šeimenos ir Kybartų seniūnijoms.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a., panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (3 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[2] | 6022 | ||||
| 1923 m.[3] | 108 | 4816 | 554 | 47 | |
| 1932 m. | 93 | 4851 | 13 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
108 | 5 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Šukys, 1932 m.[6]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Alvitas | Alvito seniūnija | Alvito apylinkė |
| Biliūnai | Biliūnų seniūnija | - |
| Čyčkai | Čyčkų seniūnija | - |
| Dailučiai | Dailučių seniūnija | Dailučių apylinkė |
| Giedriai | Giedrių seniūnija | - |
| Kiršai | Kiršų seniūnija | - |
| Kisiniškiai | Kisiniškių seniūnija | - |
| Kumečiai I | Kumečių seniūnija | - |
| Lankeliškiai | - | Lankeliškių apylinkė |
| Misviečiai | Misviečių seniūnija | - |
| Patunkiškiai | Patunkiškių seniūnija | - |
| Skardupiai | Skardupių seniūnija | Skardupių apylinkė |
| Uosiai | Uosių seniūnija | Uosių apylinkė |
| Viščiakaimis | Viščiakaimio seniūnija | - |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 5 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Alvito valsčiuje buvo 47 gyvenvietės. Valsčiaus plotas buvo 108 km², gyventojų tankumas 44,6 žm/km².
- Alvito bažnytkaimis 41 ūkis (sodyba) – 283 gyventojai
- Alvito dvaras 1-204
- Bebravo kaimas 5-21
- Boblaukio kaimas 21-148
- Bučinavo dvaras 18-90
- Bučinavo kaimas 2-4
- Būdziškių kaimas 22-108
- Čižiūnų dvaras 16-91
- Čižiūnų kaimas 5-32
- Čyčkų (Versnupių) kaimas 67-490
- Guzelių dvaras 1-51
- Guzelių kaimas 12-71
- Jonaičių kaimas 6-61
- Kaukakalnio dvaras 1-61
- Kiršų kaimas 12-96
- Kisiniškių dvaras 28-152
- Kisiniškių kaimas 12-107
- Kisiniškių Naujųjų kaimas 57-378
- Kregždžių dvaras 1-15
- Kregždžių kaimas 2-19
- Kumečių kaimas 19-111
- Misviečių kaimas 19-142
- Obšrūtėlių kaimas 15-96
- Patunkiškių kaimas 12-103
- Paežerių dvaras 3-220
- Paežerių kaimas 13-83
- Penkinių dvaras 1-89
- Penkinių kaimas 2-10
- Potsviečio kaimas 9-68
- Purviniškių kaimas 2-35
- Rakaučiznos palivarkas 1-43
- Rutkiškių kaimas 10-52
- Rutkiškių dvaras 1-123
- Šelvių fabrikas 1-29
- Simanėliškių dvaras 1-234
- Skardupių kaimas 9-63
- Tadzino (Viščiakaimio) kaimas 17-84
- Tadzino (Viščiakaimio) dvaras 1-79
- Unijos (Pyraginės) dvaras 1-96
- Unijos viensėdis 1-4
- Uosios (Osios) kaimas 9-52
- Valerianavos palivarkas 1-4
- Vaičlaukio kaimas 36-192
- Vanagynės kaimas 6-17
- Versnupių kaimas 1-74
- Versnupių dvaras 1-74
- Viščiakaimio kaimas 22-168
1933 m. Alvito valsčiuje minimi šie kaimai:[9]
- Bėbravas
- Boblaukis
- Bučinavas
- Budziškiai
- Čyčkai (Veršnupiai)
- Čižiūnai
- Guzeliai
- Jonaičiai
- Kiršai
- Kisiniškiai
- Kregždžiai
- Kumečiai
- Misviečiai
- Obšrutėliai
- Osia
- Patunkiškiai
- Pažeriai
- Penkiniai
- Purviniškiai
- Rutkiškiai
- Skardupiai
- Vaičlaukis
- Vanagynė
- Versnupiai
- Viščiakaimis
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4816 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1844 | Simanėliškiai | Tomas Žičkus, poetas, aušrininkas | 1929 |
| 1864 | Paežeriai | Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, rašytojas, profesorius | 1933 |
| 1882 | Viščiakaimis | Juozas Grajauskas, publicistas, kunigas | 1930 |
| 1899 | Alvitas | Vincas Kemežys, poetas, vertėjas | 1947 |
| 1904 | Kiršai | Salomėja Nėris, poetė | 1945 |
| 1917 | Kiršai | Kazys Bradūnas, poetas | 2009 |
| 1921 | Čyčkai | Julija Švabaitė-Gylienė, poetė | 2016 |
| 1926 | Alvitas | Jonas Juraitis, kunigas, profesorius | 2010 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bendruomenė. Alvitas.lt (tikrinta 2022-04-23).
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 777 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 782–783 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182–183
- ↑ Alvito valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 370 psl.