Alvis Hermanis
| Alvis Hermanis latv. Alvis Hermanis | |
|---|---|
_Alvis_Hermanis.jpg)
| |
| Alvis Hermanis | |
| Gimė | 1965 m. balandžio 27 d. Ryga |
| Veikla | latvių teatro režisierius, aktorius, scenografas |
| Alma mater | Latvijos konservatorija |
 Vikiteka |
Alvis Hermanis |
Alvis Hermanis (latv. Alvis Hermanis, 1965 m. balandžio 27 d. Ryga) – latvių teatro režisierius, aktorius, scenografas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1988 m. baigė aktorinį meistriškumą Latvijos konservatorijoje Rygoje, 1989–1990 m. stažavo Paryžiuje, 1990–1992 m. Niujorke. Nuo 1993 m. Naujojo Rygos teatro režisierius, nuo 1997 m. ir meno vadovas.
Sukūrė vaidmenų kino filmuose.[1] Premijos „Naujoji teatro realybė“ ir Rusijos nacionalinės teatro premijos „Auksinė kaukė“ laureatas.
Pastatymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jukio Mišima. Markizė de Sad, 1993 m.,
- Janis Medinis. Ugnis ir naktis, 1995 m., Latvijos nacionalinė opera,
- Antonas Čechovas. Žuvėdra, 1996 m., vaidino Trigoriną,
- Aleksiejus Arbuzovas. Mano vargšas Maratas, [[1997 m.,
- Aleksandras Puškinas. Pikų dama, [[1998 m.,
- Nikolajus Gogolis. Revizorius, 2002 m., Ilgas gyvenimas, 2003 m.
Menininkai – tai pabaisos. Nereikia klausytis, ką jie sako, reikia vertinti jų darbus. Kartais interviu ir spektaklis slepia du skirtingus žmones.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Alvis Hermanis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 500 psl.
- ↑ Alvis Hermanis: „Nereikia bauginti žiūrovų“ Literatūra ir menas. 2008-01-18 nr. 3173