Alternatyvios investicijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Alternatyvios investicijos – kitos nei klasikinės akcijų ir obligacijų investicijos. Alternatyvios investicijos dėl savo brangumo, investicijų masto ir žinių reikalavimo tradiciškai yra pasiekiamos tik instituciniams investuotojams. Šių investicijų rizika yra didelė, nes investavimo rezultatai gali stipriai nukrypti nuo kapitalo rinkų tendencijų.

Prie alternatyvių investicijų priskiriamos investicijos į nekilnojamąjį turtą, pramoninius ir tauriuosius metalus, žemės ūkio produktus, užsienio valiutas, struktūrizuotus finansinius produktus, išvestines finansines priemones, privatų kapitalą, emocinį turtą bei labai specifinių strategijų investicijos. Investavimo strategijos gali būti įvairios – nuo investavimo priešinga rinkos judėjimui kryptimi (angl. short selling; vertybinių popierių pardavimas skolon) iki aktyvaus vertybinių popierių kainų svyravimų panaudojimo (angl. high-frequency trading).

Alternatyvių investicinių produktų sektorius[taisyti | redaguoti kodą]

Alternatyvių investicinių produktų sektorių sudaro nekilnojamojo turto, biržoje prekiaujami, apribotos rizikos ir privataus kapitalo fondai.

Šis sektorius teikia turto valdytojams didesnių diversifikavimo galimybių, žada didesnį pelną investuotojams ir apskritai gali padidinti bendrą rinkos likvidumą. Tačiau alternatyvios investavimo strategijos yra sudėtingesnės, o jų rizikos lygis yra didesnis, nei įprastų investavimo priemonių.

Dalyvavimas privataus kapitalo fonduose (angl. private equity funds) reikalauja ilgalaikio įsipareigojimo skirti investicijas fondui ir aktyvaus dalyvavimo jų valdyme. Tačiau privataus kapitalo fondai susiduria su papildomais sunkumais dėl mokesčių, o daugelis tokių fondų struktūrų nėra savitarpiškai valstybių narių pripažįstamos. Apribotos rizikos fondai (angl. hedge funds) naudoja įvairias investavimo strategijas ir priemones, jų nevaržo teisinė veiklos reglamentacija, būdinga įprastiniams investiciniams fondams.

Nacionalinių teisės aktų skirtumai kelia reguliavimo sistemos fragmentacijos pavojų, o tai gali kliudyti šios rūšies verslo įmonių vystymuisi. Šiam sektoriui plečiantis, ypač jei Europos mažmeniniams investuotojams taps labiau prieinami alternatyvūs investavimo produktai, bus vis didesnis nuoseklios ir aiškios strategijos dėl šio sektoriaus Europos lygmeniu poreikis.