Alsėdžių paminklas partizanams
| Alsėdžių paminklas partizanams | |||
|---|---|---|---|
  Alsėdžių paminklas partizanams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Plungės rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Alsėdžių seniūnija | ||
| Aukštis | 1,6 m | ||
| Plotas | 0,2 ha | ||
| Naudotas | Pastatytas 2004 m. | ||
Alsėdžių paminklas palaidotiems partizanams atminti yra šiaurės rytinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alsėdžiuose (Alsėdžių seniūnija), miestelio pietvakarinė dalis, 0,2 km į vakarus nuo Telšių gatvės tilto per Sruojos upelį.
Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklinę kompoziciją sudaro 3 trys tipiniai atminimo ženklai, iš kurių pirmasis yra priešakyje, o kiti du stovi vienoje linijoje už jo. Atminimo ženklai betoniniai, trikampės stačiasienės Laisvės kolonos su Jogailaičių dvigubo kryžiaus siluetu viršūnėje, įmontuoti į apskritą betoninį cokolį, įbetonuoti žemėje, dažyti baltais dažais. Visų ženklų visose trijose plokštumose yra įgilinti memorialiniai užrašai, paryškinti baltais emulsiniais dažais.
Pirmasis tipinis atminimo ženklas: priekiniame fasade: „ŽEMAIČIŲ / APYGARDOS / ALKOS IR ŠATRIJOS / RINKTINIŲ / PARTIZANŲ / UŽKASIMO VIETA / 1944-1953“; dešiniajame fasade: „ALSĖDŽIŲ KUOPOS / BŪRIŲ VADAI / KAZIMIERAS / BERŽANSKIS / KĘSTUTIS / 1899-1949 / VLADAS GENDVILAS / DAKTARAS / 1924-1947 / ALKOS RINKTINĖS / APSAUGOS BŪRIO / VADAS / ANTANAS / MONKAUSKAS / SIAUBAS / 1916-1947“; kairiajame fasade: „SEDOS KUOPOS / VADAS / VYTAUTAS / RIMKŪNAS / TARZANAS / 1923-1946 / LLA TELŠIŲ / RAJONO VADAS / KAZIMIERAS / SRĖBALIUS / VIKRUOLIS / 1916-1947“.
Dešinysis tipinis atminimo ženklas: priekiniame fasade: „IGNAS LUPEIKA / SUSIEDAS / 1923-1948 / ZOFIJA LUPEIKAITĖ / BRUKNĖ / 1926-1948 / ANICETA / NARMONTAITĖ / JOKŪBAS / 1927-1949 / JONAS NARMONTAS / BEŽDŽIONĖ / 1914-1947 / STASYS NORKUS / DARIUS / 1928-1947“; dešiniajame fasade: „ANTANAS / RANKAUSKAS / LAZDYNAS / 1915-1947 / JUOZAS TIREVIČIUS / TIGRAS / 1923-1947 / JUOZAPAS / ŽUTAUTAS / BELSKIS / 1922-1950 / VACLOVAS / ŽUTAUTAS / VALTERIS / 1920-1950“; kairiajame fasade: „BRONIUS POCIUS / ALUTIS / 1926-1950 / JUOZAS PRONSKUS / BRIEDIS / 1924-1948 / PETRAS PRONSKUS / BŪGNAS / 1921-1948 / LEONORA ZENĖ / PRONSKUTĖ / RAMUNĖ / 1933-1950“.
Kairysis tipinis atminimo ženklas: priekiniame fasade: „ALFONSAS / ARLAUSKAS CVIRKA / 1918-1947 / ANTANAS BERENIS / GENYS / 1919-1947 / PRANĖ BERENYTĖ / EGLĖ / 1924-1947 / PRANCIŠKUS / BUBELĖ / BERŽAS / 1922-1947“; dešiniajame fasade: „ONUTĖ DARGYTĖ / ŠATRIJA / 1924-1947 / EDVARDAS GAILIUS / ADJUTANTAS / 1921-1947 / ADOMAS GRIGUTIS / LAIVAS / 1930-1951 / NAPOLEONAS / KAUNACKIS / 1914-1945“; kairiajame fasade: „ZENONAS BUBELĖ / GENEROLAS / 1925-1947 / ALEKSANDRAS / BULAUSKAS / ČERČILIS / 1909-1948 / DANIELIUS / DARAČIUS / VILKAS / 1927-1948 / VYTAUTAS / DARAČIUS / TIGRAS / 1929-1949“.
Matmenys: tipinių atminimo ženklų aukštis – po 1,70 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Antrojo pasaulinio karo Alsėdžių valsčiuje veikė Žemaičių apygardos Šatrijos (Telšių apskrities) ir Alkos (Mažeikių apskrities) partizanų rinktinės. MGB vidaus kariuomenės, MGB Telšių, nuo 1947 m. pabaigos – Plungės, apskrities skyriaus ir MGB Alsėdžių valsčiaus poskyrio bei Alsėdžių stribų 1944–1953 m. rengtų baudžiamųjų operacijų metu apylinkėje nukautų partizanų kūnus stribai parveždavo į MGB Alsėdžių valsčiaus poskyrio kiemą, jame ir miestelio aikštėje juos niekino, o vėliau užkasdavo miestelio pietrytiniame pakraštyje 1944 m. vokiečių kariuomenės iškastuose apkasuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis nustatyta, kad 1945–1951 m. šioje vietoje buvo užkasta mažiausiai 30 partizanų:
- Alfonsas Arlauskas–Cvirka, g. 1918 m., žuvo 1947 m.
- Antanas Berenis–Genys, g. 1919 m., nužudytas 1947 m. Platelių stribų
- Pranė Berenytė–Eglė, g. 1924 m., žuvo 1947 m.
- Kazimieras Beržanskis–Kęstutis, g. 1899 m. birželio 5 d., gyv. Žvirblaičiuose, savanoris, Alsėdžių kuopos vadas, žuvo 1949 m. vasario 4 d. Rukundžių miške
- Pranciškus Bubelė–Beržas, g. 1922 m. Kuodžiuose, žuvo 1947 m. birželio 13 d. Eivyduose
- Zenonas Bubelė–Generolas, g. 1925 m. Paežerėje, nužudytas 1947 m. gruodžio mėn. NKVD kareivių Alsėdžiuose
- Aleksandras Bulauskas–Čerčilis, g. 1909 m., gyv. Kalnėnuose, žuvo 1948 m. gegužės 13 d. Telšių apylinkėse
- Danielius Daračius–Vilkas, g. 1927 m., gyv. Vaištaruose, Lietuvos laisvės armijos narys, Žemaičių apygardos partizanas; žuvo 1948 m. rugsėjo 17 Alsėdžių apylinkėse
- Vytautas Daračius–Tigras, g. 1929 m., žuvo 1949 m.
- Onutė Dargytė–Šatrija, g. 1924 m., žuvo 1947 m.
- Edvardas Gailius–Adjutantas, g. 1921 m., žuvo 1947 m. birželio 13 d. Eivyduose
- Vladas Gendvilas–Daktaras, g. 1924 m., Alsėdžių kuopos būrio vadas, žuvo 1947 m.
- Adomas Grigutis–Laivas, g. 1930 m., žuvo 1951 m.
- Juozas Jokubauskis -Sekretorius, g. 1912 m., Alkos rinktinės, Alsėdžių kuopos vadas, žuvo 1952 m. spalio 13 d. Alsėdžių miške..
- Napoleonas Kaunackis, g. 1914 m. Kiviliuose, Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvo 1945 m. birželio 4 d. Skirpsčiuose patekęs į NKVD kareivių pasalą[1]
- Ignas Lupeika–Susiedas, g. 1923 m., gyv. Alsėdžių valsčiuje, 1948 m. Platelių stribų nuskandintas Platelių ežere[2]
- Zofija Lupeikaitė–Bruknė, g. 1926 m., žuvo 1948 m. (jos kūną stribai pririšę prie arklio valkiojo po Nevarėnų miestelį[3]
- Antanas Monkauskas–Siaubas, g. 1916 m.), Alkos rinktinės apsaugos būrio vadas, nusišovė 1947 m. rugsėjo 17 d. Vilkų kaimo bunkeryje apsuktas NKVD kareivių ir stribų
- Aniceta Narmontaitė–Jokūbas (Jokūbėlis), g. 1927 m. , žuvo 1949 m. vasario 4 d. Rukundžių miške
- Jonas Narmontas–Beždžionė, g. 1914 m., žuvo 1947 m.
- Stasys Norkus–Darius, g. 1928 m., gyv. Telšiuose, žuvo 1947 m. birželio 13 d. Eivyduose
- Bronius Pocius–Alutis, g. 1926 m., žuvo 1950 m.
- Juozas Pronskus–Briedis, g. 1924 m., žuvo 1948 m.
- Petras Pronskus–Būgnas, g. 1921 m., žuvo 1948 m.
- Leonora Zenė Pronskutė–Ramunė, g. 1933 m., žuvo 1950 m.
- Antanas Rankauskas–Lazdynas, g. 1915 m. Raišaičiuose, žuvo 1947 m. birželio 13 d. Eivyduose
- Vytautas Rimkūnas–Tarzanas, g. 1923 m., Alkos rinktinės Sedos kuopos vadas, žuvo 1946 m.
- Kazys Srėbalius–Vikruolis, g. 1916 m. Dišliuose, Telšių rajono partizanų vadas, žuvo 1947 m. birželio 13 d. Eivyduose
- Juozas Tirevičius–Tigras, g. 1923 m. Dovainiuose, žuvo 1947 m. vasarą netoli Alsėdžių; šeima 1948 m. ištremta į Sibirą
- Juozapas Žutautas–Belskis, g. 1922 m., žuvo 1950 m.
- Vaclovas Žutautas–Valteris, g. 1920 m., žuvo 1950 m.
Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizano Alfonso Norkaus–Žilvičio iniciatyva, padedant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, žuvusių Alkos ir Šatrijos rinktinių partizanų užkasimo vietoje buvo pastatyta ir 2004 m. rugpjūčio 29 d. atidengta tipinių atminimo ženklų kompozicija (autoriai: dizaineris Romas Navickas, architektė Viktorija Molienė).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 220. – L. 509–510, 515. – B. 1710. – L. 108. – Ap. 58, b. P-16737. – T. 1. – L. 237. – F. V-5, ap. 1, b. 6352. – L. 6. – B. 13989. – L. 1-1v.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozas Vyšniauskas. Dvaras prie Aleksandrijos. – Klaipėda, 2009. – P. 108–109
Juozas Vyšniauskas. S. Daukanto giminaičiai Kaunackiai. – Žemaičių žemė, 2010. – Nr. 1. – P. 74 - ↑ Vladas Terleckas. Okupantų karas su savo aukomis. – Lietuvos žinios, 2013 m. lapkričio 15
Vladas Terleckas. Okupantų karas su savo aukomis. – XXI amžius, 2014 m. sausio 10 d. – Nr. 2 - ↑ Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje. – Už Laisvę: neperiodinis „XXI amžiaus“ priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę, 2010 m. rugpjūčio 25 d. – Nr. 5
- Lietuvos gyventojų genocidas, 1944–1947. – Vilnius: LGGRTC, 1999. – T.2 (A–J). – P. 82, 195, 255, 879. – 2002. – T. 2 (K–S). – P. 641, 1062. – 2005. – T. 2 (Š–Ž). – P. 171
- Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius: LGGRTC, 2007. – T. 3 (A–M). – P. 215, 284–285
- Lietuvos Laisvės Armijos kovos Žemaitijoje. Sudarytojai Kęstutis Kasparas, Meilutė Paulauskaitė. – Plungė, 2008. – P. 339 (K. Beržanskis), 345 (D. Daračius), 347 (A. Berenis)
- Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas. Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – P. 173