Aloyzas Domeika
| Aloyzas Domeika | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1927 m. sausio 23 d. Kaunas, Lietuva |
| Mirė | 2008 m. balandžio 6 d. (81 metai) Kaunas, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Filomena Viržonytė |
| Vaikai | Marius Domeika |
| Veikla | dainininkas |
| Organizacijos | Kauno valstybinis muzikinis teatras |
| Pareigos | solistas (lyrinis tenoras) |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lietuvos nusipelnęs artistas | |
Aloyzas Domeika (1927 m. sausio 23 d. Kaune – 2008 m. balandžio 6 d. ten pat, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, lyrinis tenoras.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė antras šešių vaikų šeimoje, kurioje muzika visados buvo labai svarbi. Pirmuoju jo vokalo pedagogu Vilniuje buvo žinomas praeityje dainininkas Juozas Babravičius. 1954 m. baigė Vilniaus Tallat – Kelpšos muzikos mokyklą, dainuoti mokėsi privačiai pas Oną Karvelienę.
Studijų metais 1947–1956 m. Aloyzas Domeika dirbo Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje Lietuva. Jaunuolį išgirdo režisierė Regina Senkutė ir 1956 m. pakvietė į Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Čia jį priėmė dirigentas Juozas Indra ir režisierius Rostislavas Andrejevas. Teatre Aloyzas Domeika dirbo iki 1989 m.[2]
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmas Aloyzo Domeikos susitikimas su žiūrovais Josifo Kovnerio muzikinėje komedijoje „Akulina“ 1956 m.[3] lėmė, kad jaunam dainininkui buvo patikėtos tenorų partijos visose tuo metu statomose operose[4]: Nadiras Žoržo Bize operoje „Perlų žvejai“, Alfredas, Hercogas ir Gabrielis Džiuzepės Verdžio operose „Traviata“, „Rigoletas“ ir „Simonas Bokanegra“[5][6], Almaviva Džoakino Rosinio „Sevilijos kirpėjuje“, Rudolfas ir Pinkertonas Džiakomo Pučinio operose „Bohema“ ir „Madam Baterflai“, Faustas to paties pavadinimo Šarlio Guno operoje. Pasiekęs kūrybinę brandą, jis žavėjo teatro lankytojus sudėtinga Princo partija Antonino Dvoržako operoje „Undinė“, Popovičiaus vaidmeniu Modesto Musorgskio „Soročincų mugėje“.
Solistas sukūrė ir komiškų, charakterinių personažų, tai Populeskus „Maricoje“, Don Pedras „Meile nežaidžiama“, baronas Cėta ir Rosiljonas „Linksmojoje našlėje“, Leopoldas „Silvoje“, Džimas vodevilyje „Kaip susigrąžinti vyrą“. Ypač žiūrovai mėgo jo Vano Pantiašvilį Gijos Kančelio muzikinėje komedijoje „Piršlės išdaigos“ ir Grafą Cedlau Johano Štrauso operetėje „Vienos kraujas“.
Kita kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dainininkas Aloyzas Domeika vadovavo chorui, ansambliams, dramos būreliams, 1960–1961 m. dirbo ir Lietuvos filharmonijos solistu, koncertavo Armėnijoje, Gruzijoje, Kazachijoje, Uzbekijoje, Turkmėnijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje.[7]
1957 m. solistas įdainavo neapolietiškų kompozitorių dainų rinkinį, kurios dažnai skambėjo pageidavimų koncertuose per Lietuvos radiją (harmonizuota kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio).[8] Aloyzo Domeikos ir kito teatro solisto Vytauto Blažio duetas buvo garsus visoje Lietuvoje.
Lietuvos operos ir baleto teatre kviestinio solisto teisėmis dainavo Alfredo ir Almavivos partijas Džiuzepės Verdžio operose „Traviata“ ir Džoakino Rosinio „Sevilijos kirpėjas“.
Aloyzo Domeikos kūrybinėje biografijoje daugiau nei 2 tūkst. spektaklių ir daugiau nei 300 koncertų.[9]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1968 m. Aloyzui Domeikai suteiktas Lietuvos nusipelnusio artisto garbės vardas. Jis ne kartą apdovanotas medaliais, garbės raštais.[9]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Giedrius Prunckus, „Nepamirštamas A Domeikos vaidmuo - būti tikra teatro siela“, Kauno diena, Santaka, 2017.01.20., p. 4-5.
- ↑ Maga, „Talento ir asmenybės mozaika“, 2007-02-07, www.maga.lt[1]
- ↑ „Kaunui - muzikinį teatrą“, Literatūra ir menas, 1956-09-22, N. 38 (516), Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Aloyzas Domeika“
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Sukakčių pūgos“, Kauno diena, 2002_01_05, 13 p., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Domeika Aloyzas“
- ↑ „Simon Bokanegro lietuviškoje scenoje“, Kauno Tiesa, 1960 (Kauno muzikinio teatro archyvas)
- ↑ „Simonas Bokanegra“: trijų veiksmų, 5 paveikslų opera. Kauno valstybinis muzikinis teatras: [programa ir trumpas turinys]. Vilnius, 1961. [4 p.]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. LTMK muziejaus fondai. [2] Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Čepliauskas, „Aloyzas Domeika“, Visuotinė Lietuvių enciklopedija, www.vle.lt [3]
- ↑ Talento ir asmenybės mozaika. Kauno.diena.lt. 2007/02/07[4]
- ↑ 9,0 9,1 Vytautas Blažys. „LTSR Nusipelnęs artistas Aloyzas Domeika“. LTSR Kultūros Ministerija, Kauno Valstybinis muzikinis teatras, 10 p.