Alotropija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Alotròpija (gr. ἀλλοτροπέω 'keistis', iš gr. αλλος 'kitas' + gr. τροπος 'posūkis, savybė') – tam tikrų cheminių elementų savybė priklausomai nuo slėgio ir temperatūros būti kelių būsenų ar formų. Pvz., sieros kristalai gali būti monoklininės ir rombinės sistemos. Vieninės medžiagos, kurios sudarytos iš to paties cheminio elemento, bet skiriasi struktūra ir savybėmis, vadinamos alotropinėmis atmainomis. Pvz., deguonies alotropinės atmainos (O2, O3); fosforo alotropinės atmainos (baltasis fosforas; raudonasis fosforas); anglies alotropinės atmainos (deimantas, grafitas), sieros alotropinės atmainos.