Alkantara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alkantara
isp. Alcántara
   Escudo de Alcántara.svg   
Alcántara City03.jpg
Miestelio centras

Alkantara
39°43′00″N 06°53′00″W / 39.716667°N 6.883333°W / 39.716667; -6.883333 (Alkantara)Koordinatės: 39°43′00″N 06°53′00″W / 39.716667°N 6.883333°W / 39.716667; -6.883333 (Alkantara)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Estremadūra Estremadūros regionas
Provincija: Kasereso provincija
Gyventojų (2010): 1 630
Altitudė: 291 m
Commons-logo.svg Vikiteka: AlkantaraVikiteka

Alkantara (isp. Alcántara) – gyvenvietė vakarų Ispanijoje, Estremadūroje, šalia Portugalijos sienos, prie Tacho ir Alagono upių santakos. Eina regioninis kelias Kaseresas-Penamkoras.

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Alkantara žymi savo gausiu architektūriniu paveldu:

  • Granitinis Alkantaros tiltas per Tachą, 98-106 m. pastatytas romėnų. Jis yra 204 m ilgio, 70 m aukščio, 6 arkų; tilto viduryje yra Trajano triumfo arka, gale – šventykla. 1214 m. tiltas buvo arabų sugriautas, 1543 m. atstatytas ir daug kartų restauruotas.
  • 6 m aukščio arabų miesto sienų griuvėsiai ir įtvirtinimai, o Tacho dešiniajame krante – Karolio V laikų gotikiniai įtvirtinimai.
  • XIII a. Švč. Marijos Mergelės bažnyčia su romaniniu portalu; pastatyta buvusios mečetės vietoje.
  • 1505-1576 m. pastatyto Šv. Benedikto vienuolyno griuvėsiai su renesansine dviaukšte galerija ir plateresko stiliaus bažnyčia su žvaigždiniais skliautais[1].
  • XIII–XVII a. bažnyčios, koplyčios.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovė buvo gyvenama keltų genčių dar iki romėnų. Dabartinė gyvenvietė įkurta arabų laikais, jos pavadinimas kilo nuo arabiško žodžio al-Qantarat (القنطرة), reiškiančio „tiltą“. 1221 m. miestą užkariavo Alfonsas IX, o 1176 m. čia buvo įkurtas karinis Alkantaros ordinas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Alkantara. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001