Alkūnų ąžuolas
55°06′04″š. pl. 25°32′56″r. ilg. / 55.101220°š. pl. 25.548841°r. ilg.
 Ąžuolas vasarą | |
| Vieta | Alkūnai, Molėtų raj. |
|---|---|
| Rūšis | paprastasis ąžuolas |
| Aukštis | 29,0 m |
| Apimtis (1,3 m aukštyje) | 6,44 m |
Alkūnų ąžuolas – botaninis gamtos paveldo objektas, 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu.[1] Auga greta Alkūnų kaimo, Inturkės sen., Molėtų raj., Dubingių girininkijos (19 kv., 29 skl.) Alkūnų miške. Medis viršijęs gamtinę brandą ir yra rezignacijos fazėje. Prie medžio pastatyta informacinė lenta, miško prieigose yra kelio nuoroda.
Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.). Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 644 cm, aukštis – 29 m. Ąžuolo kamienas 5,5-6 m aukštyje šakojasi į 3 puses.
Tautosakinės žinios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vieta prie šio ąžuolo, vadinto Senuoju (Storuoju), XX a. viduryje dar buvo gausiai ir dažnai lankoma daugelio aplinkinių kaimų (Jukniškių, Kaciūniškių, Kertadalės, Sutrėnų, Savidėnų, Graužinių, Žydavainių ir kt.) gyventojų.[2] Čia, dabartinės miško keliukų kryžkelės vietoje, kurią žymi maždaug 15x20 m dydžio aikštelė, gražiu oru buvo rengiamos gegužinės. Jaunimas šokdavo, linksmindavosi, kūrendavo laužą. Kiti suėjimų dalyviai, kaip pasakojama, sėdėdavo ant kalvelės į šiaurės rytus nuo ąžuolo. Pabūti gamtoje susirinkdavo ir mokytojai su mokiniais. Vietos gyventojų liudijimu, prie senojo ąžuolo ir melsdavosi, atvažiuodavo kunigų iš Dubingių.[2][3]
Į medį buvo įkeltas šventas Marijos paveikslas. Vieta buvo laikoma šventa, nes buvo mačiusių sklindančią šviesą nuo ąžuolo, dažnai girdėjusių maldos šnabždėjimą, kalbėjusių apie Marijos abrozdėlio atsiradimą.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Alkūnų ąžuolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius: Diemedis, 2006. [1]. Molėtų rajonas. 335. DIDYSIS (STORASIS) ĄŽUOLAS
- ↑ R. Balkutė. Alkūnų miškas ir šventasąžuolas alkas.lt
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Paminkliniai medžiai Lietuvoje Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Alkūnų ąžuolas YouTube svetainėje
| |||||||||||||||||