Alisė Laua

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alisė Laua
latv. Alise Laua
Gimė 1914 m. vasario 2 d.
Ryga
Mirė 1994 m. balandžio 29 d. (80 metų)
Ryga
Veikla latvių kalbininkė
Organizacijos Latvijos universitetas
Pareigos docentė
Alma mater Latvijos universitetas

Alisė Laua (latv. Alīse Laua, 1914 m. vasario 2 d. Ryga1994 m. balandžio 29 d. ten pat) – latvių kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 m. baigusi Rygos mokytojų institutą mokytojavo. 1951 m. baigė Latvijos universitetą, 1954 m. filologijos mokslų kandidatė.

19541981 m. Latvijos universiteto dėstytoja, docentė, 19641976 m. Latvių kalbos katedros vedėja.

Moklsinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia tyrinėjo latvių kalbos fonetiką, frazeologiją, žodyną, rašybos ir tarties problemas. Su kitais parašė mokomųjų knygų mokykloms.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dabartinės latvių literatūrinės kalbos fonetikos klausimai (Mūsdienu latviešu literārās valodas fonētikas jautājumi) 1961; 2 leid.
  • Latvių literatūrinės kalbos fonetika (Latviešu literārās valodas fonētika) 1969 m.
  • Latvių leksikologija (Latviešu leksikoloģija) 1969 m., 2 leid. 1981 m.
  • Latvių frazeologijos žodynas (Latviešu frazeologijas vārdnica), su S. Veinberga ir A. Ezerina, 2 t. 1996 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Sabaliauskas'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 605 psl.