Aliaksandras Liaudanskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aliaksandras Liaudanskis
blrs. Аляксандар Ляўданскі
Gimė 1893 m. rugpjūčio 29 d.
Jurjevas, Minsko sritis
Mirė 1937 m. rugpjūčio 27 d. (43 metai)
Minskas
Veikla Baltarusijos archeologas
Alma mater Smolensko universitetas

Aliaksandras Liaudanskis (blrs. Аляксандар Ляўданскі, 1893 m. rugpjūčio 29 d, Jurovas, Minsko sritis1937 m. rugpjūčio 27 d. Minskas) – Baltarusijos archeologas, baltų materialiosios kultūros tyrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. baigė Maskvos Archeologijos instituto Smolensko skyrių. 1922–1927 m. dirbo Smolensko muziejuje ir 1922–1925 m. studijavo Smolensko universitete, 1925–1927 m. jame dėstė (privatdocentas). Nuo 1927 m. Baltarusijos mokslų akademijos istorijos instituto mokslinis sekretorius, nuo 1931 m. archeologijos sekcijos vadovas. Per 1937 m. vykdytas stalinines represijas sušaudytas. Kartu sušaudyti archeologai Sergejus Dubinskis ir Aleksandras Kavalenia. 1958 m. reabilituotas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Surinko ir paskelbė akmens, bronzos ir geležies amžių archeologinės medžiagos. Surengė daug žvalgomųjų ir tiriamųjų ekspedicijų; tyrė neolito laikiną gyvenvietę Nižnije Nemykariai, piliakalnius Smolenske. Išsamiai aprašė archeologinių paminklų kompleksus Gnezdove, kasinėjo pilkapius. Tyrė senuosius Rusios miestus (Polockas, Vitebskas, Orša, Zaslavlis, Borisovas). Suklasifikavo, datavo ir nurodė piliakalnių etninę priklausomybę, brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnius priskyrė baltų gentims. Nustatė geležies amžiaus kapinynų datavimą. Parašė daugiau kaip 40 veikalų.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Smolensko gubernijos archeologinio žemėlapio šaltiniai, 1924 m.
  • Kai kurie duomenys apie piliakalnius Smolensko gubernijoje, 1926 m.
  • Kai kurie duomenys apie akmens amžių ir bronzos epochos kultūrą Smolensko gubernijoje, 1927 m.
  • Archeologinės vietovės Sožo, Dniepro ir Kasplios upių baseinuose Smolensko gubernijoje, 1930 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aliaksandras Liaudanskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 69 psl.
  • Сымон Кандыбовіч. Разгром нацыянальнага руху ў Беларусі. Менск, БГА, 2000