Algirdas Vapšys
| Algirdas Vapšys | |
|---|---|
| Gimė: | 1933 m. lapkričio 30 d. Salake, Zarasų raj. |
| Sutuoktinis(-ė): | Eugenija |
| Vaikai: |
Ingrida, Gintarė, Živilė |
| Veikla: | inžinierius statybininkas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas |
| Partija: | |
| Alma mater: | 1957 m. Kauno politechnikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai: | |
Algirdas Vapšys (g. 1933 m. lapkričio 30 d. Salake, Zarasų raj.) – inžinierius statybininkas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas.
Biografija[taisyti]
1952 m. baigė Salako vidurinę mokyklą, 1957 m. – Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakulteto Kelių inžinieriaus specialybę.
1958–1965 m. dirbo Vilniaus statybos treste. 1966–1975 m. Vilniaus pirmajame statybos treste (1966–1967 m. ir 1972–1975 m. valdytojas, 1967–1972 m. vyriausiasis inžinierius). Nuo 1961 m. SSKP narys. 1979 m. stažavosi Maskvoje. 1975–1980 m. statybos ir montavomo tresto „Vilniaus statyba“ vyriausiasis inžinierius. 1980–1990 m. LSSR statybos ministro pavaduotojas.[1]
1990–1992 m. statybos ir urbanistikos ministro pavaduotojas. 1992–1994 m. statybos ir urbanistikos ministras. 1994–2001 m. dirbo konsultacinėje firmoje. 2001–2006 m. ministro pirmininko Algirdo Brazausko patarėjas investicijos klausimais. 2000–2006 m. Valdovų rūmų paramos fondo valdybos narys, 2006–2010 m. pirmininkas.
1989 m. suteiktas docento vardas (1993 m. nostrifikuotas). 1997 m. išrinktas Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininku, 2001 m. perrinktas antrai kadencijai.
Žmona Eugenija (g. 1938). Vaikai: Ingrida (g. 1962), Gintarė (g. 1971), Živilė (g. 1971). Anūkai: Karolis (g. 1985), Giedrė (g. 1990), Povilas Paulius (g. 1991), Kotryna (g. 1993), Algirdas (g. 1993), Ieva (g. 2002)
Įvertinimas[taisyti]
- 1983 m. SSRS valstybinė premija (su kitais);
- 1975 m. Lietuvos SSR nusipelnęs inžinierius;
- 2002 m. Gedimino technikos universiteto garbės narys;
- 2004 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Algirdas Vapšys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 451 psl.