Algirdas Antanas Avižienis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algirdas Antanas Avižienis
Gimė: 1932 m. liepos 8 d. (82 metai)
Kaune
Veikla: informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.

Algirdas Antanas Avižienis (g. 1932 m. liepos 8 d. Kaune) – informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas – Antanas Avižienis, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, Generalinio štabo majoras. 1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, Avižienių šeima grįžo į tėvo tėviškę Anykščiuose, o 1944 m. rudenį per Rytprūsius pasitraukė į Vokietiją. Iki 1950 m. gyveno Vokietijoje, DP stovyklose. Čia 1949 m. baigė Hanau lietuvių gimnaziją.

1950 m. Avižienių šeima emigravo į JAV, įsikūrė Čikagoje. 1951 m. įstojo į Ilinojaus valstybinį universitetą, įgijo bakalauro ir magistro laipsnius elektros inžinerijos srityje. 1960 m. ten pat įgijo daktaro mokslo laipsnį informatikos mokslų srityje.

1962 m. pradėjo dėstyti Kalifornijos universitete Los Andželo mieste (UCLA), vadovavo tyrimų laboratorijoms ir Informatikos fakultetui. Be mokslinio darbo dirbo ir administracinį – vadovavo Kalifornijos universiteto Kompiuterių mokslo departamentui.

Kalifornijos technologijos institute (Pasadenos mieste) vadovavo Reaktyvinių variklių laboratorijai JPL, 1967 m. paskelbė atsparumo gedimams (fault tolerance) principą, kurį pirmasis įdiegė NASA erdvėlaiviams valdyti skirtame save pasitaisančiame kompiuteryje STAR (Self Testing And Repairing), paskelbė apie jį per 100 mokslinių straipsnių. 1970 m. gavo šio išradimo JAV patentą, vėliau apdovanotas garbės ženklu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“ (Exceptional service).

Atsparumo gedimams principas, sumažinantis gedimo pavojų, yra plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose, kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir t. t. Įvairūs JPL sukurti kosminiai laivai iki šių dienų naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR principais. 1977 m. į kosmosą išsiųsti du „Voyager“ tipo kosminiai laivai jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis.

1972 m. Kalifornijos universitetas A. A. Avižieniui suteikė profesoriaus vardą ir pavedė įsteigti Patikimų sistemų laboratoriją, kuriai vadovavo iki 1990 m., 1994 m. tapo profesoriumi – emeritu.

1990 m. gruodžio 29 d. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, buvo pirmosios Lietuvos Mokslo tarybos narys ir dalyvavo darbo grupėje, 19901991 m. parengusioje Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Profesorius A. A. Avižienis buvo vienas aktyviausių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo iniciatorių. 1989 m. balandžio 28 d. Kaune pirmininkavo Lietuvos ir išeivijos mokslininkų Tarptautinei konferencijai, kurioje paskelbtas VDU atkūrimo aktas. 1990 m. rugpjūčio 13 d. išrinktas VDU rektoriumi ir šiam universitetui vadovavo iki 1993 m. Vadovaujant A. A. Avižieniui, universitetas tapo vakarietiškos studijų sistemos pradininku Lietuvoje – jau 1990 m. jame įvesta liberaliųjų studijų sistema (bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio).

Įvertindamas pirmojo rektoriaus nuopelnus universitetui 1994 m. VDU Senatas A. A. Avižieniui suteikė Garbės profesoriaus vardą. Nuo 2002 m. atstovauja Vytauto Didžiojo universitetą Europos informatikos mokslininkų darbo grupėje, rengiančioje projektus ES informacinės infrastruktūros patikimumui užtikrinti, kurioje dirba kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Vokietijos ir Austrijos.

A. A. Avižienis jau daugiau nei 30 metų dirba Tarptautinėje informatikos federacijoje (IFIP), kuriai priklauso apie 50 daugiausia išsivysčiusių valstybių. 1980 m. įsteigė ir šešerius metus vadovavo IFIP Patikimo skaičiavimo ekspertų sekcijai. Informatikos klausimais parašė daugiau kaip 120 straipsnių, yra apdovanotas aukščiausiu IFIP garbės ženklu – Sidabro šerdimi (Silver Core). Už nuopelnus ugdant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje jam suteikė Garbės daktaro laipsnį.

1995 m. A. A. Avižienis buvo vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, šio fondo direktorius. 1992 ir 2002 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, ėjo Kauno miesto Plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko pareigas.

Gyvendamas JAV buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys. 1967 m. organizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko Čikagoje. Taip pat buvo JAV lietuvių sporto veiklos rengėjas ir dalyvis, stalo teniso komandos narys. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. liepos 1 d. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

2012 m. A. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas už saugomą ir puoselėjamą dvasinį ryšį su protėvių augintais Anykščiais, už tarptautinį Lietuvos ir Anykščių garsinimą, visuomeninę ir švietėjišką veiklą Anykščių krašto bendruomenės labui. 2012 metais išleistoje knygoje "Avižienio algoritmas ir kiti nutikimai" rašytojas Rimantas Vanagas yra išsamiai aprašęs mokslininko gyvenimo kelią.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]