Algimantas Mačiulis
| Algimantas Mačiulis | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. gegužės 3 d. Kaunas |
| Mirė | 2024 m. spalio 10 d. (93 metai) Vilnius |
| Tėvas | Stanislovas Mačiulis |
| Motina | Eufrozina Rozgaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Mačiulienė |
| Vaikai | Vilija, Mindaugas |
| Veikla | dailininkas architektas |
| Partija | 1959 m. TSKP |
| Alma mater | 1955 m. LTSR dailės institutas |
Algimantas Mačiulis (1931 m. gegužės 3 d. Kaune – 2024 m. spalio 10 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos architektas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1949 m. baigė Alytaus vidurinę mokyklą. 1949–1955 m. studijavo LTSR dailės institute.
1955–1956 m. Vilniaus tarprajoninio architektūros skyriaus projektavimo grupės architektas. 1956–1960 m. Druskininkų miesto vyriausiasis architektas. 1961–1965 m. Vilniaus statybos tresto vyr. architektas. 1965–1968 m. Vilniaus komunalinio ūkio projektavimo instituto vyr. architektas. 1969–1971 m. Vilniaus miesto vyr. dailininkas. Nuo 1971 m. LTSR dailės instituto dėstytojas, 1972 m. docentas. 1979 m. menotyros mokslų kandidatas.[3] 1982–1993 m. Dailės instituto Taikomosios dailės fakulteto dekanas. 1984–1987 m. Dailės instituto Interjero įrangos katedros vedėjas, 1987 m. profesorius. 1998–2008 m. VDA Senato vicepirmininkas, nuo 2008 m. VDA Senato pirmininkas.
Nuo 1958 m. buvo LTSR architektų sąjungos narys, 1966–1969 m. sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius. Nuo 1995 m. Lietuvos istorikų draugijos narys, 1995–1998 m. pirmininko pavaduotojas, 2001–2004 m. pirmininkas. 1996–2000 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys, 1999–2000 m. tarybos pirmininkas. Nuo 1998 m. buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcijos tarybos natys.[4]
Apipavidalino interjerų, parodų ekspozicijų, švenčių renginių. Paskelbė apie 100 straipsnių architektūros teorijos, menų sąveikos, miestų estetikos klausimais.[5]
Projektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1956 m. Utenos miesto generalinis planas
- 1957 m. Druskininkų miesto generalinis planas
- 1957–2000 m. nuosavi gyvenamieji namai, visuomeniniai interjerai (Druskininkai, Vilnius)
- 1959 m. 4 butų gyv. namas (M. K. Čiurlionio g., Druskininkai)
- 1965–1970 m. Vilniaus statybininkų kultūros rūmai (rekonstrukcija, Vytenio g. 6., Vilnius)
- 1967 m. „Nakuotnės“ kolūkio visuomeninis centras (Duobelės rajonas, Latvijos TSR, su Henriku Šilgaliu)
- 1970 m. Vilniaus statybos trestų administracinis 12 aukštų pastatas (A. Vivulskio g., Vilnius, projektas 1965–1966 m.)
- 1970–1974 m. alaus restoranas „Tauro ragas“ (V. Kudirkos g., su Eugenijumi Gūzu, projektas 1967–1968 m.)
- 1971 m. Nikolajevo 61 komunaro gamyklos kultūros rūmai (Ukrainos TSR, su Henriku Šilgaliu, Leonardu Vaičiu)
- 1974 m. LSSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija, interjerai (1978 m., su Vytautu Brėdikiu ir Tadu Baginsku)
- 1977 m. dailininkų gyvenamieji namai su dirbtuvėmis (Šilo g., Vilnius)
- 1977 m., 1985 m. tapytojo prof. Augustino Savickio dirbtuvė (P. Klimo g. 8, Vilnius)
- 1977 m. kolūkio „Draugas“ visuomeninis centras (Alksniupiai, Radviliškio rajonas)
- 1977 m. Mičiurino kolūkio gyvenamasis kompleksas (Kauno rajonas)
- 1982 m. LTSR Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai (Žirmūnų g. 1E, Vilnius)
- 1984 m. Alksniupių vidurinės mokyklos priestatas (Radviliškio rajonas)
- 1986 m. plaukimo baseinas (Alksniupiai, Radviliškio rajonas)
- 1997 m. Druskininkų miesto bendrasis planas (su Neringa Dičiuviene, Sigitu Čereškevičiumi ir kt.)
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1971 m. LTSR nusipelnęs architektas
- 2001 m. Architektūros riterio ordinas
- 2002 m. LR Kultūros ministerijos premija
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Architektūra. Stiliai, kompozicija, menų sąveika: vadovėlis. – Vilnius: VDA leidykla, 1997. – 260 p. – ISBN 9986-571-24-3
- Lietuvos architektai. – Vilnius: VDA leidykla, 2002. – 647 p.
- Lietuvos dailės istorija (su kitais). – Vilnius: VDA leidykla, 2002. – 410 p.
- Dailė architektūroje. – Vilnius: VDA leidykla, 2003. – 495 p.
- Architektai Simonas ir Gytis Ramuniai: tėvas ir sūnus. – Vilnius: VDA leidykla, 2004. – 131 p.: iliustr. – ISBN 9955-624-00-0
- Vilniaus miesto savitumai: mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys. – Vilnius: VDA leidykla, 2006. – 111 p.: iliustr. – ISBN 9955-624-55-8
- Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. – Vilnius: VDA leidykla, 2007. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-86-8
- Permainingi metai: architekto užrašai. – Vilnius: VDA leidykla, 2008. – 407 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-15-9
- Vytautas Edmundas Čekanauskas: architektas. – Vilnius: VDA leidykla, 2011. – 206 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-98-2
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algimantas Mačiulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-19. Nuoroda tikrinta 2024-10-11.
- ↑ Algimantas Mačiulis. Alfa. 2024-10-10. Nuoroda tikrinta 2024-10-11.
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sr[neveikianti nuoroda]...
- ↑ http://www.architektura.vda.lt/index.php/pageid/609/articlepage/0/articleid/225 Archyvuota kopija 2015-05-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Zigmantas Liandzbergis. Algimantas Mačiulis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 673