Alfred Russel Wallace
Alfredas Raselas Volesas (angl. Alfred Russel Wallace 1823 m. sausio 8 d. Aske, Monmoutšyras, Velsas – 1913 m. lapkričio 7 d. Brodstone, Dorsetas) – anglų gamtininkas, tyrinėtojas, geografas, antropologas ir biologas. Vienas zoogeografijos pradininkų. Volis pirmasis veikale „Darvinizmas“ pavartojo darvinizmo terminą.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
A. Wallace buvo aštuntas iš devynių Thomas Vere Wallace ir Mary Anne Greenell vaikų. Pradinę mokyklą lankė Hertforde, tačiau dėl finansinių sunkumų buvo priverstas iš ten pasitraukti 1836 m.
Voleso linija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1848 m. kartu su kitu gamtininku, Henry Walter Bates išvyko į Braziliją rinkti Amazonės tropinių miškų rūšių pavyzdžių. Grįžtant į Britaniją daugelis surinktų pavyzdžių 1852 m. pražuvo kilus gaisrui laive.
Nuo 1854 iki 1862 m. tyrinėjo Malajos archipelagą (dabartinė Malaizija ir Indonezija), rinko rūšių pavyzdžius ir tyrė gamtą. Jis įrodė, kad per Malajų salyną eina riba (vėliau pavadinta Voleso linija), zoogeografiniu atžvilgiu skirianti Australijos ir Azijos fauną. Vėliau pagal Amazonijos ir Malajos ekspedicijų duomenis pasiūlė suskirstyti visą Žemę į zonas – paleoarktinę, nearktinę, etiopinę, rytinę (Indijos-Malajos), Australijos ir neotropinę. Dėl to jis laikomas zoogeografijos pradininku.
Natūrali atranka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Malakoje susirgęs maliarija, A. Wallace ligoninėje ėmė svarstyti galimybes pritaikyti gyvajai gamtai senąją Maltuso idėją apie labiausiai prisitaikiusiųjų išlikimą. Šiuo pagrindu jis sukūrė mokymą apie natūraliąją atranką, išdėstė tai straipsnyje, kurį nedelsiant išsiuntė žinomam gamtos tyrinėtojui Charles Darwin.
Gavęs A. Wallace straipsnį Ch. Darwin, kuris tuo metu kūrė savo revoliucinį darbą "Apie rūšių kilmę", parašė laišką Charles Lyell, kuriame rašė, kad niekad nematė tokio dviejų žmonių idėjų sutapimo ir žadėjo A. Wallace naudojamus terminus padaryti savo knygos skyrių pavadinimais. 1858 m. liepos 1 d. ištraukos iš Ch. Darwin ir A. Wallace darbų pirmą kartą buvo viešai pristatytos Linėjaus draugijoje.
A. Wallace savo natūraliosios atrankos supratimo nesiėmė vystyti taip nuodugniai ir nuosekliai kaip tai darė Ch. Darwin, tačiau jis griežtai kritikavo lamarkizmą ir į mokslinę terminiją įvedė "darvinizmo" sąvoką.
Kiti interesai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jau 1865 m. A.Wallace ėmė domėtis kitais fenomenais, kurie negalėjo būti paaiškinti biologijos mokslo – frenologija ir mesmerizmu. Eksperimentais įsitikinęs šiuo reiškinių "rimtumu", A. Wallace tapo uoliu spiritizmo gynėju ir vos neįstojo į teosofijos draugiją, o tai gerokai pakirto jo, kaip mokslininko, autoritetą. Mokslininkas manė, kad darvinizmas negali paaiškinti principinio skirtumo tarp gyvūnų ir žmonių ir dėl to galvojo, kad žmogbeždžionių evoliucija į žmones negalėjo įvykti be kokios nors "nebiologinės" jėgos įsikišimo.
A. Wallace net ir paranormalius reiškinius nagrinėjo iš mokslinių pozicijų. Jis kategoriškai neigė reinkarnacijos bei gyvybės Marse galimybes ir parašė apie tai atskirą brošiūrą. A.Wallace labai skeptiškai žiūrėjo į vakcinaciją nuo raupsų, tačiau buvo karštas sufražiščių judėjimo rėmėjas.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Pasakojimas iš kelionių po Amazonę ir Rio Negrą“ (1853)
- „Malajų salynas“ (1869)
- „Geografinis gyvūnų paplitimas“ (1876)
- „Salos gyvūnija“ (1880)
- „Pasaulis ir gyvybė“ (1910)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
