Alfonsas Čapanis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alfonsas Čapanis (angl. Alphonse Robert Everysta Chapanis, 1917 m. kovo 17 d. Meridenas, Konektikuto valstija2002 m. spalio 4 d. Baltimorė) – lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1943 m. baigė Jeilio universitetą. 1946-1982 m. dėstė psichologiją ir pramonės inžineriją J. Hopkinso universitete (Baltimorė), nuo 1956 m. profesorius.

Žmogiškųjų veiksnių ir ergonomikos draugijos, Inžinerinės psichologijos ir Tarptautinės ergonomikos asociacijų prezidentas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti sistemą žmogus – mašina. Tyrimai turėjo įtakos formuotis inžinerinei psichologijai. Išleido pirmąjį ergonomikos vadovėlį „Taikomoji eksperimentinė psichologija: Žmogiškieji veiksniai technikos projektuose“ (Applied Experimental Psychology: Human Factors in Engineering Design, su kitais, 1949 m.).[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žmogaus-mašinos sistemos klaidų analizės teorija ir metodai (Theory and methods for analyzing errors in man-machine systems), 1951 m.
  • Tyrimų metodai žmogaus inžinerijoje (Research Techniques in Human Engineering) 1962 m.
  • Žmogaus-mašinos kūrimas (Man-machine engineering), 1965 m.
  • Žmogiškieji veiksniai technikos projektuose (Human Factors in Engineering Design), 1996 m.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alfonsas Čapanis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 20 psl.