Alfonsas Motuzas (1955)
| Alfonsas Motuzas | |
|---|---|
| Gimė | 1955 m. lapkričio 22 d. Šiauliai |
| Mirė | 2019 m. lapkričio 1 d. (63 metai) Vilnius |
| Veikla | muzikologas, etnologas |
| Išsilavinimas | habilituotas humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | Lietuvos konservatorija |
Alfonsas Motuzas (1955 m. lapkričio 22 d. Šiauliuose – 2019 m. lapkričio 1 d. Vilniuje) – Lietuvos muzikologas, etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1979 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų A. Buikos orkestrinio dirigavimo klasę. 1987–1991 m. tobulinosi Maskvos Gnesinų muzikos pedagoginio instituto Liaudies muzikos instrumentų katedros aspirantūroje. 1992 m. humanitarinių mokslų daktaras (muzikologija), 2002 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (etnologija).
1975–1995 m. Lietuvos konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas. 1992–1995 m. Šv. Antano kolegijos Kretingoje vyr. asistentas, 1995–1996 m. dekanas, 1996–1997 m. direktorius. 1995–1997 m. Klaipėdos universiteto dėstytojas. Nuo 2000 m. Klaipėdos universiteto Muzikologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas. Nuo 1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas. Nuo 1997 m. Šv. Antano religijos studijų instituto direktoriaus pavaduotojas, nuo 2004 m. ir Lietuvos katalikų bažnyčios istorijos centro direktorius; vyr. mokslo darbuotojas. Vilniaus pedagoginio universiteto, Vilniaus Šv. Juozapo ir Telšių kunigų seminarijų dėstytojas. Nuo 2004 m. profesorius. Nuo 1992 m. Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, 2000–2004 m. jos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Skaitė paskaitas Toronto, Oslo, Vienos, Miuncheno, Krokuvos, Liublino, Varšuvos, Sankt Peterburgo universitetuose.[1]
2019 m. apdovanotas Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sudarė lietuvių liaudies instrumentinės muzikos ir giesmių rinkinių. Sudarė ir parengė mokslo šaltinių.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų liaudies apeiginė muzika (giesmės, psalmės), monografija, 1994 m.
- Žemaičių Kalvarijos Kalnai ir Kryžiaus kelias, monografija, 1994 m.
- Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, monografija, 2003 m.
- Veprių Kalvarijos, istoriniai, etnologiniai ir etnomuzikologiniai aspektai, monografija, 2006 m.
- Kelmės krašto katalikiška etninė kultūra, monografija, 2007 m.
- Vilniaus kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeigos ir muzika, vadovėlis aukštosioms mokykloms, 2002 m.
- Žemaičių Kalvarijos Kalnai; istorija, apeigos ir muzika, vadovėlis aukštosioms mokykloms, 2004 m.
- Veprių Kalvarijos: istorija, apeigos ir muzika, vadovėlis aukštosioms mokykloms, 2005 m.
- Katalikų liaudies pamaldumo praktikos Lietuvoje, vadovėlis aukštosioms mokykloms, 2004, 2005 m.
- Veprių Kalvarijų maldynas ir giesmynas, sudarė, 2007 m.
- Vilniaus Verkių Kalvarijų maldynas ir giesmynas, sudarė, 2008 m.
- Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijų maldynas ir giesmynas, sudarė, skirtas kunigui R. Mikutavičiui atminti, su kompaktine plokštele, 2008 m.
- Kryžių kalno maldynas ir giesmynas, sudarė, su kompaktine plokštele, 2009 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Birutė Žalalienė. Alfonsas Motuzas (1955). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 532 psl.