Alfonsas Lipniūnas
| Alfonsas Lipniūnas | |
|---|---|
| Dievo tarnas | |
| |
| Gimė | 1905 m. kovo 12 d. Talkoniai, Pumpėnų vlsč. |
| Mirė | 1945 m. kovo 28 d. (40 metų) Puckas, Lenkija |
| Palaidotas (-a) | Panevėžio katedros šventoriuje |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Dionizas Lipnickas |
| Motina | Konstancija Lipnickienė |
| Dievo tarnas | |
| Veikla | Dievo tarnas, (2006 m. Panevėžio katedroje pradėta beatifikacijos byla) |
| Išsilavinimas | Pumpėnų pradžios mokykla |
| Alma mater | Kauno kunigų seminarija (1930) Vytauto Didžiojo universitetas (1932) |
| Žinomas (-a) už | Antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, kunigas kankinys |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
| Svetainė | |
Alfonsas Lipniūnas (Lipnickas, 1905 m. kovo 12 d. Talkoniuose, Pumpėnų vlsč. – 1945 m. kovo 28 d. Pucke, Pamario vaiv., Lenkijoje) – lietuvių katalikų kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Dievo tarnas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
A. Lipniūnas kilęs iš gausios valstiečių šeimos, buvo septintasis vaikas iš dešimties. Lankė Pumpėnų pradinę mokyklą, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją.
1930 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1932 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1930–1935 m. buvo Panevėžio katedros vikaras, Panevėžio vyskupijos Jaunimo reikalų direktorius.
1935–1937 m. studijavo sociologiją Lilio universitete, 1937–1939 m. – Paryžiaus katalikų institute. Nuo 1939 m. dirbo lektoriumi Panevėžio pedagoginiame institute (vėliau perkėlus įstaigą – Vilniuje). Nuo 1940 m. profesorius. Nuo 1942 m. buvo Vilniaus kunigų seminarijos sociologijos ir pastoracinės teologijos profesorius, Vilniaus universiteto kapelionas. 1940–1943 m. buvo Šv. Jonų bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios pamokslininkas.
Apkaltintas kurstymu prieš okupacinę valdžią, 1943 m. kovo 17 d. nacių buvo areštuotas ir su inteligentų grupe (iš Vilniaus) išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Artėjant frontui, 1945 m. sausio 25 d. buvo pradėta koncentracijos stovyklos evakuacija. Persikėlimo metu pavyko išvengti prižiūrėtojų dėmesio ir su dar keliais lietuviais atvykęs į Pucką ten pasiliko. Sunkiai sirgdamas pateko į perpildytą ligoninę. Iš kun. Stasio Ylos gavęs išrišimą, 1945 m. kovo 28 d. mirė. Buvo palaidotas Pucko kapinėse.
Artimųjų rūpesčiu, 1989 m. A. Lipniūno palaikai buvo perkelti į Lietuvą, perlaidoti šventoriuje prie Panevėžio katedros. Išlikusi kunigo tėviškė Talkonių kaime, Pumpėnų seniūnijoje, ant namo įrengta ąžuolinė atminimo lenta.[2]
2000 m. gegužės 7 d. Romos Koliziejuje iškilmingai paskelbti naujieji kankiniai, tarp jų – ir A. Lipniūnas. Įrašytas į bažnyčios Dvidešimtojo amžiaus Martirologiją.
Beatifikacijos byla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2006 m. kovo 28 d. Panevėžio katedroje pradėtas Dievo tarno kunigo A. Lipniūno paskelbimo palaimintuoju procesas.[3] 2021 m. birželio 14 d. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas pasirašė dekretą dėl bylos užbaigimo vyskupijos mastu ir jos perdavimo Šventųjų skelbimo kongregacijai.[4] Šiuo metu bylos postulatoriumi yra kun. Vitalijus Kodis.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Penkių valstybių sostinėse. Panevėžys, 1933
- Lauko lelijos. Magnificat leidiniai, 2020
- Alfa. Kankinio Alfonso Lipniūno gyvenimo istorija. Magnificat leidiniai, 2022
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Alfonsas Lipniūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Kunigo Alfonso Lipniūno tėviškė Talkonių kaime, Pumpėnų seniūnijoje pasvalia.lt
- ↑ Dievo Tarnas kunigas Alfonsas Lipniūnas paneveziokatedra.lt
- ↑ Alfonso Lipniūno beatifikacijos bylos uždarymas Panevėžyje vaticannews.va