Alfonsas Gailevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alfonsas Gailevičius
Gimė 1910 m. liepos 28 d.
Ryga, Latvija
Mirė 1998 m. vasario 24 d. (87 metai)
Vilnius
Veikla administracinis ir saugumo veikėjas
Organizacijos LSSR viešosios tvarkos apsaugos ministerija
Pareigos ministras
Partija 1929 m. LKP / SSKP

Alfonsas Gailevičius (1910 m. liepos 28 d. Rygoje, Latvija – 1998 m. vasario 24 d. Vilniuje) – sovietinis administracinis ir saugumo veikėjas, vienas iš aktyviausių stalininių represijų Lietuvoje organizatorių, LSSR AT deputatas, SSRS vidaus tarnybos generolas majoras, LSSR ministras, ministro pavaduotojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1928–1929 m. LKJS Biržų parajonio komiteto sekretorius, 1929–1930 m. LKP Biržų parajonio komiteto sekretorius. Nuo 1928 m. dalyvavo antivalstybinėje komjaunimo, nuo 1929 m. Lietuvos komunistų partijos veikloje, už tai 19351940 m. buvo kalinamas. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš kalėjimo išleistas. 1940 m. birželio-rugpjūčio mėn. Saugumo departamento Ypatingojo skyriaus viršininkas, vėliau LSSR NKVD-NKGB viršininkas. Aktyviai dalyvavo 1940 m. liepos 11-12 d. ir kitose masinėse Lietuvos gyventojų suėmimo ir trėmimo akcijose. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, 1941 m. pasitraukė į SSRS. 19431944 m. Lietuvoje vadovavo specialiajai žvalgų grupei „Sakalai“.

1944–1948 m. SSRS Religinių kultų reikalų tarybos įgaliotinis Lietuvos SSR. Kontroliavo ir varžė Lietuvos religinių bendruomenių, daugiausia Katalikų bažnyčios, veiklą, rengė dvasininkų represijas. 1948–1953 m. LSSR valstybės saugumo, 1953–1954 m. vidaus reikalų ministro pavaduotojas.[1] 1954–1962 m. LSSR vidaus reikalų, 1962–1968 m. viešosios tvarkos apsaugos ministras. 1957 m. SSRS vidaus tarnybos generolas majoras. Vienas stalininių represijų Lietuvoje organizatorių. 1958 m. jo siūlymui tremti į Lietuvą grįžusius politinius kalinius sovietinė administracija nepritarė.

1954–1970 m. LKP CK narys. 19551959 m. ir 19631971 m. LSSR AT deputatas.[2][3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Гайлявичюс Альфонсас Антонович
  2. Alfonsas Zdanavičius. Alfonsas Gailevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 562
  3. Vytautas TininisAlfonsas Gailevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 326 psl.