Alfonsas Gailevičius
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1910 m. liepos 28 d. Ryga, Latvija |
| Mirė: | 1998 m. vasario 24 d. (87 metai) Vilnius |
| Veikla: | administracinis ir saugumo veikėjas |
| Partija: | 1929 m. LKP / SSKP |
Alfonsas Gailevičius (1910 m. liepos 28 d. Rygoje, Latvija – 1998 m. vasario 24 d. Vilniuje) – sovietinis administracinis ir saugumo veikėjas, vienas iš aktyviausių stalininių represijų Lietuvoje organizatorių.
Biografija [taisyti]
Nuo 1928 m. dalyvavo antivalstybinėje komjaunimo, nuo 1929 m. LKP veikloje, už tai 1935–1940 m. buvo kalinamas. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš kalėjimo išleistas. 1940 m. birželio-rugpjūčio mėm. Saugumo departamento Ypatingojo skyriaus viršininkas, vėliau LSSR NKVD-NKGB viršininkas. Aktyviai dalyvavo 1940 m. liepos 11-12 d. ir kitose masinėse Lietuvos gyventojų suėmimo ir trėmimo akcijose. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui 1941 m. pasitraukė į SSRS. 1943–1944 m. Lietuvoje vadovavo specialiajai žvalgų grupei „Sakalai“.
1944–1948 m. SSRS Religinių kultų reikalų tarybos įgaliotinis Lietuvai. Kontroliavo ir varžė Lietuvos religinių bendruomenių, daugiausia Katalikų bažnyčios, veiklą, rengė dvasininkų represijas. 1948–1953 m. LSSR valstybės saugumo, 1953–1954 m. vidaus reikalų ministro pavaduotojas. [1] 1954–1962 m. LSSR vidaus reikalų, 1962–1968 m. viešosios tvarkos apsaugos ministras. 1957 m. SSRS vidaus tarnybos generolas majoras. Vienas stalininių represijų Lietuvoje organizatorių. 1958 m. jo siūlymui tremti į Lietuvą grįžusius politinius kalinius sovietinė administracija nepritarė.
1954–1970 m. LKP CK narys. 1955–1959 m. ir 1963–1971 m. LSSR AT deputatas. [2][3]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Гайлявичюс Альфонсас Антонович
- ↑ Alfonsas Zdanavičius. Alfonsas Gailevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 562 psl.
- ↑ Vytautas Tininis. Alfonsas Gailevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 326 psl.
