Aleliniai genai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aleliniai genai, Aleliai – skirtingi geno variantai, susidarantys dėl mutacijų lytinėse ląstelėse. Tai organizmų paveldimo kintamumo šaltinis.

Diploidiniuose organizmuose aleliniai genai visuomet būna tos pačios homologinių chromosomų poros skirtingose chromosomose ir yra gauti vienas iš tėvo, o kitas - iš motinos.

Aleliniai genai lemia kokio nors konkretaus požymio (spalvos, formos, dydžio) pasireiškimą. Šie genai gali turėti skirtingą poveikį organizmo matomiems išorės požymiams (fenotipui).

Individas, kuris turi tam tikro požymio skirtingus alelius, vadinamas heterozigotiniu, o tas, kurio abu aleliai vienodi - homozigotiniu.

Alelinių genų sąveikos:

1.Visiškas dominavimas - Visiško dominavimo atveju heterozigotų (Aa) fenotipas nesiskiria nuo homozigotų su dominuojančiais genais (AA) fenotipo. Pvz.: rudos akių spalvos dominavimas mėlynos akių spalvos atžvilgiu.

2. Nevisiškas dominavimas - Heterozigotiniai individai (Aa) yra tarpinio tarp abiejų homozigotų (AA ir aa) fenotipo, todėl heterozigotas galima skirti nuo homozigotų pagal fenotipą. Pvz.: krakmolo grūdelių forma.

3. Superdominavimas - Heterozigotiniai organizmai (Aa) požymių išsivystymu pralenkia abu homozigotinius tėvus (AA ir aa). Pvz.: Pjautuvinė anemija. Heterozigotiniai individai (Aa) asmenys atsparesni maliarijai.

4. Kodominavimas - Sąveikos tarp dominuojančių genų praktiškai nebūna. Heterozigotiniame individe yra abiejų kodominuojančių genų veiklos produktų. Pvz.: AB0 ir MN kraujo grupių paveldėjimas.