Aleksandrijos biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksandrijos biblioteka

Aleksandrijos biblioteka – buvusi biblioteka Egipte.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

III a. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Egiptą. Nilo deltoje įkūrė miestą – Aleksandriją. Viena didžiausių šio miesto įžymybių buvo biblioteka. Iš didžiulės antikinio pasaulio bibliotekos neišliko nė vieno papirusų ar pergamento ritinio, net rankraščio skiautės, tačiau tai buvo tokia garsi biblioteka, kuri garsėjo to meto pasaulyje.

Aleksandrijos biblioteka buvo įkurta prie muziejaus – mūzų šventovės. Aplink ją buvo parkai ir sodai. Erdviose salėse stovėjo įžymių rašytojų bei mokslininkų statulos.

Ištisus šimtmečius Aleksandrijos bibliotekoje buvo kaupiami turtai. Jame buvo apie 700 000 rankraštinių knygų ir tekstų, tarp jų – didžiųjų graikų dramaturgų Eschilo, Sofoklio, Euripido, Aristofano, filosofų Platono, Aristotelio veikalų. Jame lankėsi žymiausi rašytojai bei mokslininkai, nes tokio didžiulio masto biblioteka buvo pasaulio kultūros centras.

Milžinišką, gerai tvarkomą biblioteką ištiko tragiškas likimas. Yra kelios versijos apie Aleksandrijos bibliotekos žūtį. Viena jų teigia, kad didžiąją bibliotekos dalį 47 m. pr. m. e. sudegino Julijaus Cezario kariai. Pagal kitą versiją biblioteka su muziejumi buvo sudegusi 273 m., po to vėl atstatyta ir galutinai sunykusi VII a., kai Egiptą užkariavo musulmonai arabai. Žinomi musulmonų kalifo Omaro žodžiai apie šią biblioteką: „Jeigu knygose pasakyta ne tai, kas parašyta korane, jas reikia sunaikinti, o jei pasakyta tas pats, tai jos nereikalingos“. Rankraščiai buvo sudeginti. Aleksandrijos biblioteka, vadinama vienu iš pasaulio stebuklų, išnyko amžiams, bet paliko nemirtingą šlovę.