Aleksandrijos biblioteka
Aleksandrijos biblioteka – buvusi biblioteka Egipte.
III a. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Egiptą. Nilo deltoje įkūrė miestą – Aleksandriją. Viena didžiausių šio miesto įžymybių buvo biblioteka, įkurta karaliaus rūmuose Bruchijuje (didžioji) ir Serapio šventykloje (mažoji). Erdviose didžiosios bibliotekos salėse stovėjo įžymių rašytojų bei mokslininkų statulos.
Ištisus šimtmečius Aleksandrijos bibliotekoje buvo kaupiami turtai. Joje buvo apie 700 000 rankraštinių knygų ir tekstų, tarp jų – didžiųjų graikų dramaturgų Eschilo, Sofoklio, Euripido, Aristofano, filosofų Platono, Aristotelio veikalų. Joje lankėsi žymiausi rašytojai bei mokslininkai, nes tokio didžiulio masto biblioteka buvo pasaulio kultūros centras.
Iš didžiulės antikinio pasaulio bibliotekos neišliko nė vieno originalaus papirusų ar pergamento ritinio, net rankraščio skiautės. Tačiau nemažai bibliotekos išplatintų tekstų kopijų išliko iki šių dienų.
Milžinišką, gerai tvarkomą biblioteką ištiko tragiškas likimas. Yra kelios versijos apie Aleksandrijos bibliotekos žūtį. Viena jų teigia, kad didžiąją biblioteką 47 m. pr. m. e. sudegino Julijaus Cezario kariai. Pagal kitą versiją biblioteka su muziejumi buvo sudegusi 273 m., po to vėl atstatyta. Mažąją biblioteką 391 m. sunaikino fanatikai krikščionys. Galutinai sunykusi VII a., kai Egiptą užkariavo musulmonai arabai.[1] Žinomi musulmonų kalifo Umaro žodžiai apie šią biblioteką: „Jeigu knygose pasakyta ne tai, kas parašyta korane, jas reikia sunaikinti, o jei pasakyta tas pats, tai jos nereikalingos“.
2002 m. jos vietoje iškilo nauja biblioteka.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Arvydas Pacevičius. Aleksandrijos biblioteka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001