Aleksandras Lileikis
 |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | 1907 m. birželio 10 d. Paprūdžiai, Vaiguvos valsčius |
| Mirė: | 2000 m. rugsėjo 26 d. (93 metai) Vilnius |
| Vaikai: |
Aldona Lileikaitė-Vaitys |
| Veikla: | karininkas, visuomenės veikėjas |
Aleksandras Lileikis (1907 m. birželio 10 d. Paprūdžiuose, Vaiguvos valsčius – 2000 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje) – Lietuvos tarpukario policininkas, teistas dėl karo nusikaltimų (holokausto).
Turinys |
Biografija [taisyti]
Mokėsi Vaiguvos pradinėje mokykloje, Kražių gimnazijoje, Kauno karo mokykloje. Studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais dirbo Kauno policijos valdybos raštinėje. 1937–1939 m. dirbo Lietuvos saugumo policijos Marijampolės apygardos viršininko pavaduotoju, 1939 m. perkeltas dirbti į Vilniaus apygardą. Sovietams užėmus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. Prasidėjus karui, grįžo į Lietuvą.
1941 m. rugpjūčio mėn. – 1944 m. saugumo policijos Vilniaus apygardos viršininkas. Jo pavaduotoju dirbo Kazimieras Gimžauskas. Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardos pareigūnai tiesiogiai nedalyvaudavo žydų žudynėse ir neturėjo teisės juos žudyti. Paprastai jų suimtus ir ištardytus žydus perduodavo vokiečių saugumo policijai ir SD arba ypatingajam būriui, kas reiškė jų pasmerkimą myriop, nes pagal nacių planus visi žydai turėjo būti fiziškai sunaikinti. [1]
Aleksandras Lileikis pasirašydavo įsakymus siųsti žydus į Panerius juos nužudyti. 1941 m. rugpjūčio 22 d. datuojamas pirmas toks Aleksandro Lileikio nurodymas Lukiškių kalėjimo viršininkui 52 jo žinioje esančius žydus perduoti Ypatingajam būriui. Dokumentiškai įrodyta, kad su dauguma šiame sąraše esančių žydų buvo „pasielgta pagal įsakymą“, kitaip tariant, jie buvo nužudyti. [1]
Po karo gyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. CŽV su juo užmezgė ryšį. [2] 1955 m. persikėlė į JAV. 1976 m. gavo JAV pilietybę, tačiau 1994 m. Vyzentalio centro iniciatyva pradėtas svarstyti jo pilietybės atėmimo klausimas, nes JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų skyrius apkaltino Aleksandrą Lileikį žydų persekiojimu, jam vadovaujant Vilniaus apygardos saugumo policijai. 1996 m. atimta JAV pilietybė. Teisėjas Richard Stearns nusprendė, "Neginčyti faktai rodo, kad kaip Vilniaus saugumo viršininkas, Lileikis liepė areštuoti žmones už tokius nusikaltimus, kaip kad 'įtarimas buvimu žydu', 'pabėgimas iš geto' ir 'slėpimas' šešerių metų vaiko." [2] Aleksandras Lileikis taip pasielgė su Gita Kaplan ir jos šešerių metų dukra Fruma, pabėgusias iš geto, kurias kaime saugojo du gelbėtojai, kol jų neišaiškino. [3]
Atvykęs į Lietuvą, buvo apkaltintas žydų genocidu ir teisiamas. 2000 m. mirė netrukus po to, kai buvo pripažintas dėl ligų nebegalinčiu dalyvauti savo teismo procese. Palaidotas Vaiguvos kapinėse.
Bibliografija [taisyti]
- Pažadinto laiko pėdsakais: atsiminimai, dokumentai. – V.: UAB Valstiečių laikraštis, 2000. – 182 p. – ISBN 9986-847-28-1
Nuorodos [taisyti]
- Arūnas Bubnys. Lietuvių saugumo policija ir holokaustas (1941–1944)
- Irmantas Aušrys. Vergiškasis teisingumas.
- Rokas M. Tracevskis. God will be a judge for Lileikis.
- United States of America vs. Aleksandras Lileikis
- Alissa Kaplan. Lithuanian Nazi chief stripped of U.S. status.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ 1,0 1,1 "Arūnas Bubnys. Lietuvių saugumo policija ir holokaustas (1941–1944).." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d..
- ↑ 2,0 2,1 "Richard Breitman, Norman J. W. Goda, Timothy Naftali, Robert Wolfe. U.S. Intelligence and the Nazis.." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d..
- ↑ "Attorney General Michael B. Mukasey presents the documents to the Museum.." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d..
