Aleksandras Berezniakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aleksandras Berezniakas (rus. Александр Яковлевич Березняк, 1912 m. gruodžio 29 d. Kolomnos apskrities Bojarkino kaime Maskvos sritis1974 m. liepos 7 d. Dubna) – tarybinis lėktuvų ir raketų konstruktorius, technikos mokslų daktaras.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aleksandras Berezniakas gimė 1912 m. gruodžio 29 d. Kolomnos apskrities Bojarkino kaime (Бояркино) (dabar Maskvos srities Oziorų rajonas).

Nuo 1931 m. dirbo aviacijos pramonėje.
1938 m. baigė Maskvos aviacijos institutą ir dirbo V. Bolchovitinovo OKB.

1941 m. Berezniakas, tada mechanizmų brigados viršininkas, kartu su A. Isajevu ima kurti naikintuvo su Duškino konstrukcijos skysto kuro raketiniu varikliu eskizinį projektą. Projektą patvirtinus netrukus buvo pagamintas pirmasis tarybinis raketinis naikintuvas (naikintuvas su raketiniu varikliu) BI-1. 1941 m. B. Kudrinas atliko pirmus 15 skrydžių, bet dar be raketinio variklio. Prasidėjus karui lėktuvas buvo evakuotas į Uralą. 1942 m. gegužės 15 d. kapitonas G. Bachčivandžis atliko pirmą BI-1 skrydį su raketiniu varikliu. Naikintuvo greitis buvo apie 800 km/val. 1943 m. kovo 27 d. bandomojo skrydžio metu Bachčivandžis žuvo, nes BI, skrisdamas dideliu greičiu, ėmė pikiruoti. BI nebuvo gaminamas serija, nes maksimali jo skrydžio trukmė buvo pernelyg maža, o variklis su azoto rūgštimi kaip oksidatoriumi buvo pernelyg pavojingas.

Nuo 1946 m. dirbo G. Resingo OKB-2 vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotoju. Gamykloje Nr.1 (buvusioje Nr.458) Ivankovo gyvenvietėje (dabar – Dubna) buvo projektuojamas, gaminamas iš bandomas eksperimentinis lėktuvas „346“ su dviejų kamerų skysto kuro raketiniu varikliu. Norėta pasiekti garso greitį.

1948–49 m. A. Berezniakas užsiminėjo gaudančiojo naikintuvo („468“ ?) su trijų kamerų skystojo kuro raketiniu varikliu projektu. Šis naikintuvas turėjo turėti ir variklį AM-5, kuris buvo skirtas grįžti į aerodromą ir nusileisti. Buvo tikimasi, kad naikintuvo maksimalus greitis bus 1,8 M, pakilimas į 20 km aukštį truks 20 min., veikimo nuotolis bus 750 km. Projektas nebuvo įgyvendintas.
1951 m. gamykloje Nr. 1 buvo organizuotas OKB-155 filialas, kuris turėjo kurti sparnuotąsias raketas. Filialo viršininku ir vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotoju buvo paskirtas A. Berezniakas. 1953 m. gamykla vėl buvo pernumeruota – dabar ji tapo Nr. 256. 1957 m. A. Berezniakas tapo vyriausiuoju konstruktoriumi. Sparnuotųjų raketų kūrimo darbai tęsėsi.

1966 m. filialas OKB-155-1 buvo perorganizuotas į mašinų gamybos KB Raduga. Iki tol vadovaujant M. Gurevičiui ir A. Berezniakui buvo sukurtos sparnuotosios raketos KS, KSR-5, K-10, Ch-20, Ch-22 ir kitos. Eksperimentiniam sparnuotųjų raketų įrangos sistemų tikrinimui OKB-155 ir gamykloje Nr.256 buvo gaminami pilotuojami sparnuotųjų raketų analogai (MiG-9L, K, SDK-7, SM-20, SMK ir kiti).

7-tąjį dešimtmetį viršgarsiniams bombonešiams T-4, T-4 M ir T-4MS buvo viršgarsinė priešlaivinė sparnuotoji raketa Ch-45 (rus. Х-45). Taip pat Berezniakui vadovaujant buvo kuriamos priešlaivinės ir priešpovandeninės raketos fronto aviacijos lėktuvams.

1972 m. A. Berezniakas buvo paskirtas naujai sukurto gamybinio konstravimo susivienijimo Raduga vyriausiuoju kosntruktoriumi ir pirmuoju direktoriaus pavaduotoju.
1973 m. Radugoje kovai su antžeminiais radarais buvo sukurta valdoma raketa Ch-28.

1974 m. A. Berezniakas paliko vyriausiojo konstruktoriaus pareigas.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]