Albinas Jonas Masaitis

Albinas Jonas Masaitis
Gimė	1936 m. liepos 22 d. Daniliškės, Semeliškių valsčius, Trakų apskritis
Mirė	2014 m. rugsėjo 29 d. (78 metai)
Tėvas	Jonas Masaitis

Veikla	kalbininkas, pedagogas, televizijos žurnalistas

Alma mater	1977 m. Vilniaus universitetas

Albinas Jonas Masaitis (1936 m. liepos 22 d. Daniliškėse, Semeliškių valsčius, Trakų apskritis – 2014 m. rugsėjo 29 d.) – Lietuvos kalbininkas, pedagogas, televizijos žurnalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė lietuvių pasieniečio šeimoje. 1940 m. apsigyveno Tamošių kaime (Veliuonos valsčius), tėvo gimtinėje. 1946 m. baigė Gausantiškių pradinę, 1955 m. Veliuonos vidurinę mokyklą. 1955–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1956 m. rudenį vykusių Vengrijos įvykių metu, Rasų kapinėse prie Jono Basanavičiaus paminklo dalyvavo susibūrime Vengrijos okupacijai atminti. Už tai buvo areštuotas, 1956–1961 m. kalėjo Mordovijos bendro ir sustiprinto režimo lageriuose, speckalėjime. 1962–1972 m. dirbo įvairiose Vilniaus gamyklose ir įstaigose. 1977 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas filologo lituanisto specialybę.

1972–1982 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Kalbų katedros dėstytojas, Leidybos skyriaus vyr. redaktorius, Kraštotyros draugijos Kalbos sekcijos Kauno skyriaus vadovas. 1982–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos vyresnysis redaktorius, TV laidų „Mūsų kalba“, „Mokomės lietuvių kalbos“, „Šnekasi baltai“, „Gerbkime žodį“ bei populiariosios kalbos viktorinos „Moki žodį – žinai kelią“ autorius ir redaktorius. A. Masaitis buvo aktyvus Lietuvos Sąjūdžio dalyvis, daugelio 1988–1991 m. politinių akcijų Lietuvoje ir už jos ribų organizatorius (Maskvoje, Minske, Červenėje, Rygoje, Ragainėje). 1989 m. vienas Lietuvos politinių kalinių sąjungos įkūrėjų, Sausio 13-osios brolijos narys.

Parašė per 100 straipsnių lingvistinio švietimo ir kalbos kultūros klausimais. Nuo 2000 m. dirbo „Versmės“ leidykloje, buvo pagrindinis leidyklos kalbos redaktorius, redagavo „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas „Raguva“, „Veliuona“, „Seredžius“, „Kvėdarna“, „Papilė“, „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, „Gelvonai“, „Baisogala“, „Gruzdžiai“, „Gelgaudiškis“, „Sintautai“, „Vaiguva“, „Jieznas. Stakliškės“. Buvo aktyvus leidyklos organizuotų renginių ir ekspedicijų dalyvis, straipsnių autorių konsultantas. Pats rašė straipsnius monografijoms rezistencijos tematika.^[1]^[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanceliarinės kalbos taisymai: metodiniai nurodymai ir rekomendacijos. – Kaunas, 1974. – 52 p.
„Tautų tėvo“ karalystėje: memuarai. – Kaunas: Šviesa, 1991. – 216 p. – ISBN 5-430-01078-2
Gerbkime žodį / dail. Rimtautas Grabauskas. – Kaunas: Šviesa, 1994. – 126 p.: iliustr. – ISBN 5-430-01344-7