Albertas Rožė

Albertas Rožė (1950 m. gruodžio 5 d. Ryliškiuose, Utenos rajone – 2024 m. balandžio mėn.^[1]) – lietuvių choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokydamasis Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje, dainavo berniukų chore „Ąžuoliukas“. Baigęs vidurinę mokyklą, 1968–1972 muziką studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (diriguoti mokė Ž. Barauskienė). Institutą baigęs su pagyrimu, įgijo muzikos mokytojo-chorvedžio kvalifikaciją. 1977–1979 m. choro dirigavimo studijas neakivaizdiniu būdu dar tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. H. Perelšteino klasė).

1972–1985 m. Klaipėdos 2-osios vaikų muzikos mokyklos mokytojas, berniukų choro „Gintarėlis“ chormeisteris, nuo 1974 m. meno vadovas ir dirigentas. Choro koncertines programas papildė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniais, nemaža koncertų surengė Lietuvoje, dainavo Latvijoje, Baltarusijoje, dalyvavo televizijos ir radijo laidose, 1975, 1977, 1980 ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų. „Gintarėlis“ ne kartą dainavo su suaugusiųjų mišriaisiais chorais, dalyvavo M. K. Čiurlionio gimimo 100-ųjų ir Č. Sasnausko gimimo 110-ųjų metinių minėjimų koncertuose. Iš sudėtingesnių kūrinių „Gintarėlis“ profesionaliai atliko G. Pergolesi „Stabat Mater“, A. Scarlatti „Stabat Mater“, J. Haydno „Missa brevis“, A. Bražinsko „Piemenėlių dainas" ir kt.

1983–1992 m. Klaipėdos E. Balsio vidurinės meno mokyklos direktorius ir vaikų choro vadovas.

1992 m. kartu su ukrainiete žmona Henrieta, buvusia Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos mokytoja, išvyko gyventi į Ukrainą. Ten apsistojo Kamianskėje, Dniepropetrovsko srityje, kur gyveno iki 2022 m. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, padedant buvusiam mokiniui prezidentui Gitanui Nausėdai, buvo evakuotas su žmona į Klaipėdą.^[2]