Alaušas

Koordinatės: 55°36′56″ š. pl. 25°41′53″ r. ilg. / 55.61556°š. pl. 25.69806°r. ilg. / 55.61556; 25.69806
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alaušas
Alaušo atabradas
Alaušo atabradas
Alaušo atabradas
Vieta Utenos rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 10,769 km²
Kranto linijos ilgis 23,08 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 11,9 m
Didžiausias gylis 42 m
Tūris 0,1255 km³
Įteka Alksnaitė, Šiekštelė, Giedrė, 7 bevardžiai upeliai
Išteka Alauša
Žemėlapis rodantis vietą.
Alaušas
Koordinatės 55°36′56″ š. pl. 25°41′53″ r. ilg. / 55.61556°š. pl. 25.69806°r. ilg. / 55.61556; 25.69806

Ãlaušas – ežeras, telkšantis Utenos rajone, Lietuvoje. Alaušo gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 6,11 ha (šiaurėje 5,98 ha priekrantės sala ir pietuose 0,13 ha salelė). Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 5,9 km, plotis – iki 2,7 km, kranto linijos ilgis – 23 km, vandens tūris 125,5 mln. m³. Altitudė 138,1 m. Ežero dubuo sudarytas iš dviejų rinų. Dugnas duobėtas, atabrade ir seklumose smėlėtas. Šiaurvakarinis ir pietvakarinis krantai aukšti, pietrytinis ir šiaurrytinis – žemi. Iš rytų ežerą supa Ruklių ir Ąžuolaušio miškai, kitose pakrantėse plyti pievos ir dirbami laukai. Ežerą maitina palyginti nedidelis baseinas (52 km²), todėl vandens lygis svyruoja neženkliai – apie 30–40 cm per metus, o vandens skaidrumas vasarą siekia 4–6 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis, vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra dugne per metus svyruoja nuo 2 iki 8 °C.

Alaušas vakarėjant

Šiaurėje iš Alksno ežero įteka Alksnaitė, pietvakariuose – Šiekštelė iš Šiekščio ežero, pietuose Giedrė iš Giedrio ežero, bei dar 2 bevardžiai upeliai (iš Varnakėlių ir Bagdoniškio ežerų). Iš šiaurinės dalies išteka Alauša (Šventosios intakas).

Ežere sugaunama 11 žuvų rūšių: verslinės – seliavos, lydekos; kitos – karšiai, kuojos, lynai, karosai, aukšlės, raudės, ešeriai, pūgžliai, kirtikliai.

Pakrantėse įsikūrę kaimai: Sudeikiai, Alaušai, Šeimyniškiai, Bikuškis, Maneičiai, Salos, Alkų viesėdis.[1] Veikia 15 kaimo turizmo sodybų. Vakarine pakrante eina kelias  4901  UtenaSudeikiaiAlaušasDusetos , pietine – Nr.4912 (Sudeikiai – Rukliai – Antandraja), šiaurine –  4931  UžpaliaiAlaušaiBajoriškiai . Rytinėje pakrantėje stūkso Maneičių piliakalnis, vakarinėje pakrantėje yra buvusio Bikuškio dvaro sodyba.

Alaušas nuo Sudeikių apylinkių

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežero pavadinimas kildinamas iš šaknies al- (alėti = „tekėti, varvėti“).[2]

Šiaurinė ežero pusė anksčiau priklausė valstybiniam Užpalių dvarui. Apie 1830 metus (galbūt po I sukilimo) į šiaurinę pusę buvo atkelti (arba atsikėlė) daug naujakurių, kuriems skirta žemės nuosavybės teise. Nuo tada dvaro sąrašuose atsiranda Alaušų kaimas.

Įdomu, kad dabar tankiu eglynu apaugęs šiaurinėje pusėje esantis kalnas anksčiau buvo tuščias ir smėlingas, o vietiniai gyventojai galėjo džiaugtis nebent dideliais ganyklų plotais. Tarybiniais metais ši teritorija aktyviai užsodinama, pastatoma plytinė, kasamas molis (dar ir dabar viena iš kalvų vadinama Moliakalniu), atsiradusiose duobėse veisiamos žuvys.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Bieliukas. Alaušas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 36
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 38